captcha

Jūsų klausimas priimtas

Asmeninis treneris: išpuoselėtas trenerio kūnas – labiau trūkumas nei privalumas

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus steigti trenerių mokyklas ir dalinti sertifikatus gali beveik bet kas. Taip sako LRT TELEVIZIJOS laidos „Svarbios detalės“ pašnekovai. Jų teigimu, savo darbą išmanančių asmeninių trenerių Lietuvoje yra nedaug, o sportuojant netaisyklingai galima rimtai susižaloti.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Tvarka tokia, kad žmogus, neturintis sporto patirties ir tinkamo išsilavinimo, gali įkurti trenerių parengimo mokyklą ir per keletą savaičių išduoti asmeninio trenerio diplomą“, – sistemos spragas aiškina Lietuvos edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto dekanas Audronius Vilkas.

Su juo sutinka ir trenerių mokyklos vadovas, buvęs profesionalus irkluotojas Aurimas Mačiukas, kuris tvirtina, kad tikrų asmeninių trenerių Lietuvoje yra vos keletas. Čia, skirtingai nei kitose pasaulio šalyse, treneriai nėra skirstomi į asmeninius trenerius ir instruktorius.

„Yra labai įdomi tendencija – sveikatingumo treneriais nori dirbti žmonės iš visiškai kitų specialybių, nes ten nerado savęs. Tikrų asmeninių trenerių turime ne daugiau kaip penkis procentus“, – įsitikinęs jis.

Šimtai naujų trenerių pastaruoju metu įsiliejo į Lietuvos sporto rinką, tad nenuostabu, kad atsirinkti tinkamą sportuoti norinčiam žmogui nėra lengva. Tiesa, anot A. Mačiuko, suprasti, kad treneris netinkamas, gali daugelis.

„Jei po treniruotės jaučiuosi blogai, jeigu išeinu raudonas, mėlynas, jau nekalbu apie pažaliavusį, jeigu grįžus namo širdis „kala“, po treniruotės prastai miegu, jeigu kitą dieną neturiu apetito, tai apie ką čia kalba?“ – sako specialistas.

Be to, jo teigimu, išpuoselėtas trenerio kūnas yra labiau trūkumas nei privalumas, o labai jaunas amžius – garantuota rizika.

„Žmogus, pasiekęs geriausią kultūristo fizinę formą, yra didžiausias ligonis. Jis neturi nei jėgos, nei ištvermės, nes yra daug badavęs, netekęs skysčių, bet turi [gerą] išvaizdą.  Jei tikslas – dalyvauti tokiose varžybose, uždirbti iš to pinigų, o sveikata puiki, viskas gerai, bet paprastiems mirtingiesiems tai neturi būti kelrodis. Raumenų tonusas turi būti, bet jis neturi būti maksimalus, raumeninė masė – taip pat, visur turi būti saikas“, – tvirtina A. Mačiukas.

Tuo metu „Sportininkų mokymo centrui“ vadovaujantis Mykolas Krivcovas sako, kad specialistai, galintys treniruoti žmones, paruošiami per du mėnesius. „Jeigu žmogus visiškai neturi kompetencijų, jam būtų geriau baigti universitetą, bet yra užsiėmimų, kuriems vesti universiteto baigti nereikia, pvz., jogos būreliai“, – mano M. Krivcovas.

Joga – ne lankstumo būrelis

Su tuo kategoriškai nesutinka jogos trenerė Beata Matusevičienė-Trinskienė. Pasak jos, joga – daugiau nei lankstumo būrelis, ji gali pakelti ant kojų net didžiausius ligonius. Tuo įsitikino ir po sunkios avarijos du kartus komą patyrusi trenerė. „Buvau visa sulaužyta, buvo daugybė traumų – daugybinis kaulų lūžis, dešinė pusė iš dalies paralyžiuota, kairė – drebėjo, akiduobė buvo lūžusi, pėda nesikėlė, plaučiai labai stipriai sumušti. Tris savaites gulėjau komos būsenos“, – pasakoja moteris.

Po patirtų nelaimių vilnietė turėjo mokytis gyventi iš naujo, tačiau šiandien moteris vėl laiminga – ji sveika ir stipri. Būtent joga, pasak B. Matusevičienės-Trinskienės, pastatė ją ant kojų.

„Tapau lanksti, linksma, ramesnė, išmokau labiau susikoncentruoti, po penkiolikos metų pagimdžiau antrą vaiką“, – džiaugiasi pašnekovė.

Trenerė pastebi, kad jogai tapus mada atsirado daug mokytojų, kurie žmogui vargu ar gali padėti.

„Jeigu žmogus po savaitės, dviejų ar trijų, išklausęs po porą valandų kažkokį kursą, gauna sertifikatą, tai kas čia per mokytojas gali būti? Tai turi būti išgyventa, išnešiota savyje, subrandinta. Reikia žinoti, kad neteisingai pakreipus kaklą ar koją, darant asaną, galima išsinarinti“, – aiškina trenerė. 

B. Matusevičienė-Trinskienė iš patirties žino, kad mokytojo akrobatiniai triukai nebūtinai yra sėkmės garantas mokiniui.

„Yra daug jogos mokytojų, mergaičių, kurios kažkada baigė ar užsiiminėjo cirko akrobatika, gimnastikos menais, bet dabar tapo populiari joga ir jos persimetė į ją, atidarė visokius klubus, mokyklas. Ta, kuri turi daugiau pinigų ir kuri gražesnė, ta labiau pritraukia jaunimą“, – situaciją nupasakoja jogos trenerė.

Susižeidžia sportuodami savarankiškai

Tuo metu Lietuvos olimpinio sporto centro kineziterapeutė I. Užlienė darbuojasi jau 37 metus ir neslepia, kad gydo labai daug žmonių, susižalojusių savarankiškai sportuojant.

Jos teigimu, rimtai sportuoti reikėtų tik prižiūrint patikrintiems profesionalams. O jei tokios galimybės nėra, moteris siūlo nesudėtingus pratimus.

Visi jie – laidos įraše.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...