captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nerimi plaukiojančio vikingų laivo savininkas: lietuvių kultūrinis palikimas – panašus į vikingų

Akylesni vilniečiai jau galėjo pastebėti kelias savaites Nerimi plaukiojantį vikingų laivą. Kokia jo atsiradimo istorija ir kas bendro tarp šių jūros klajoklių ir lietuvių? 
LRT stop kadras
LRT stop kadras

Kodėl vikingai? Atsakymas į pastarąjį klausimą, anot beveik metus Lietuvoje gyvenančio ir čia edukacines ekskursijas organizuojančio vokiečio Kevino, paprastas – todėl, kad nesame vikingai. Jis pasakoja, kad 11-tojo amžiaus vikingų vaizdinys kilęs iš skandinavų šalių piratų ar plėšikų, romantizuotų 18-tajame amžiuje.

„Visa magija slypi pačiame žodyje „vikingas“. Išvertus iš senųjų skandinavų kalbų, jis reiškia žmogų, kuris keliauja plaukdamas ir irkluodamas. Taigi, ankščiau vikingai buvo prilyginami piratams, šnekant plačiau – prekybininkams, keliaujantiems po Šiaurės ir Baltijos jūras, tad jie nebūtinai skandinavai. Jokiu būdu nereiškia, kad vokietis negalėjo būti vikingas. Europa bijojo vikingų iš šiaurės, o vikingai bijojo kryžiuočių iš rytų. Rašytiniuose šaltiniuose randama danų malda „O dievai, apsaugokit mus nuo kuršių“. Kuršiai patys atsidurdavo Skandinavijoje. Taigi, ryšys gali būti artimesnis, nei žmonės įsivaizduoja – jūsų šalyje taip pat buvo vikingų“, – pasakoja laivo savininkas Kevinas-Chrisas Grundelis.

Pasak Kevino, Lietuvos istorija dažnai pradedama pasakoti nuo Gedimino ar Vytauto laikų, tačiau viskas, kas vyko prieš tai – ne mažiau įdomu. Daug besidomintis etnologija pašnekovas sako, kad lietuvių kultūrinis palikimas yra daug panašesnis į vikingų, nei dažnas susimąsto.

Daugiau – Audros Avižiūtės reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...