captcha

Jūsų klausimas priimtas

Norvegai – laimingiausi žmonės pasaulyje. Ko galime iš jų pasimokyti?

Šiais metais Jungtinių Tautų pateiktoje „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva tarp 155 šalių pakilo į 52 vietą, o pirmą vietą čia užima norvegai. Ataskaitoje teigiama, kad laimės indeksas priklauso ne tik nuo aukšto pragyvenimo lygio, bet ir nuo sveiko gyvenimo būdo bei glaudaus ryšio su gamta.
Scanpix nuotr.
Scanpix nuotr.

Laimingiausiais pasaulyje save laikantys norvegai gyvena supami nepaprasto grožio kraštovaizdžio. Atrodo, kad net ilgos žiemos naktys negadina jiems nuotaikos. Jungtinių Tautų „Pasaulio laimės ataskaitoje“ norvegai pirmą kartą atsidūrė sąrašo viršuje.

Psichologas Joaras Vittersas tyrinėja laimės jausmą. Nuo 1980-ųjų jis bando išsiaiškinti, ko reikia, kad žmonės būtų patenkinti savo gyvenimu ir kas tam trukdo. Psichologas numano, kodėl jo tautiečiai atsidūrė laimingiausių sąrašo viršuje.

„Čia žmonės jaučiai lygūs, kaip niekur kitur pasaulyje. Tai – didelis privalumas. Kai jaučiasi lygūs, žmonės labiau vieni kitais pasitiki. Pasitikėjimas labai svarbus veiksnys, kad jaustumeisi patogiai, būtum patenkintas savo gyvenimu“, – svarsto J. Vittersas.

Šiaurėje esantis Trumsės miestas gali būti puikus pavyzdys: čia puiki švietimo sistema, valstybė užtikrina sveikatos apsaugą, o skurdo ir nedarbo lygis – labai žemas.

„Pastebima, kad tose šalyse, kur mažiau dienos šviesos, būna daugiau depresijos atvejų. Tačiau apie Norvegiją to pasakyti negalima. Atrodo, kad šiaurės Norvegijoje žmonės prisitaikė prie tamsiojo periodo. Šiuo metų laiku jie turi tokių veiklų, kurių laukia visus metus ir kurios netgi daugiau negu kompensuoja šviesos trūkumą“, – tikina psichologas.

Slidinėjimas yra norvegų nacionalinė sporto šaka, ji net sugalvota Norvegijoje. Trumsėje sniego būna šešis mėnesius per metus, o Šiaurės pašvaistės ir pasivažinėjimas šunų kinkiniais čia – įprasto gyvenimo dalis. Trumpomis vasaromis norvegai labai mėgsta eiti į žygį su šeima ar draugais. Įstatymai čia visiems leidžia įsirengti stovyklavietes ir kūrenti laužus.

„Norvegijoje tai vadinama „allemannsretten“. Tai – labai sena norvegų tradicija, jai koks tūkstantis metų. Gali būti kito žmogaus valdose, net medžioti gali, tik iš anksto turi su savininku susitarti, bet jis negali to uždrausti“, – pasakoja vyras.

Plačiau – LRT KULTŪROS laidoje „Euromaxx“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...