captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gamtos fotografui dėl išskirtinio kadro tenka ištverti ir 38 laipsnių speigą

Fotografas Norbertas Rosingas, laukdamas ypatingo kadro, turi ištverti 38 laipsnių šaltį. Kad užfiksuotų neįprastas akimirkas, N. Rosingui kartais tenka laukti ištisą savaitę.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Geriausios fotografo nuotraukos neseniai išleistos knygoje „Čia viršuje“. Šalčio sukaustytos šiaurės grožis įamžintas neįtikėtinai ryškiose fotografijose. Gamtos fotografas už poliarinio rato keliauja jau per 30 metų.

Namuose netoli Miuncheno N. Roslingas pasakoja apie neįtikėtinus susitikimus, tarp kurių ir susidūrimas su šiaurės meškų šeimyna.

„Ji miegojo su savo jaunikliais. Ir staiga pradėjo su jais žaisti. Temperatūra per valandą pakilo nuo minus 30 iki plius 8. Staiga pradėjo lyti. Mes stebėjome, kaip motina laižė savo mažylius, kad juos nusausintų. Tada ji atsistojo. Jaunikliai pradėjo žįsti. Tam kadrui turėjau tik porą sekundžių“, – pasakoja gamtos fotografas.

Manitobos provincijoje esančiame nacionaliniame parke galioja griežtos taisyklės, kaip elgtis su baukščiais gyvūnais. Fotografuoti leidžiama tik grupėmis, prižiūrint gidui. Iki meškų negalima prieiti arčiau nei per 100 metrų.

„Meškos dažniausiai tiesiog nueina nuo mūsų. Mes nebandome paskui jas sekti. Galime fotografuoti tik tas meškas, kurios toleruoja mūsų buvimą netoliese. O kartais, kai labai pasiseka, prie jų būname po keturias–penkias valandas“, – apie gyvūnų fotografavimo ypatumus pasakoja N. Rosingas.

N. Rosingas dažnai vis dar fotografuoja juostiniu fotoaparatu.

„Skaitmeninė fotografija atsirado apie 2000-uosius. Labai ilgai jai priešinausi ir iki šiol netapau dideliu jos gerbėju. Ką žmonės šiandien išdarinėja su fotografija, daug ko nesuprantu.  Man patinka tikri dalykai“, – tikina fotografas.

N. Rosingas mėgsta fotografuoti ir arčiau namų, ypač Bavarijoje, prie Amerio ežero. Jį traukia žmogaus nepaliesta gamta.

„Tai laukinė Vokietija. Tokia, kokia buvo prieš 100, 200 metų. Šiandien išlikusios tik mažos salelės, kurioms šiuolaikinis pasaulis kelia naują pavojų. Noriu žmonėms parodyti – štai kaip viskas atrodo. Išsaugokime tai dar bent dviem trims kartoms“, – savo tikslą įvardija fotografas.

N. Rosingo fotografijos publikuojamos geriausiuose žurnaluose, tokiuose kaip „Nacionalinė geografija“. Jos panaudojamos net ir pašto ženkluose.

Šiaurės meškas N. Rosingas dažnai aplanko ir Miuncheno zoologijos sode. Be to, jis yra ir Jungtinių Tautų ambasadorius, prisidedantis prie nykstančių rūšių išsaugojimo.

„Ją [mešką Jogi] labai gerbiu, nes ji rūpinasi savo jaunikliais. Zoologijos sode man patinka dėl to, kad čia prie meškos gali labai arti prieiti. Be to, man patinka lyginti, kaip lokiai atrodo laisvėje ir zoologijos sode“, – sako N. Rosingas zoologijos sode fotografuodamas šiaurės mešką Jogi.

Miuncheno zoologijos sodas, AFP/Scanpix nuotr.

Netrukus N. Rosingas vėl keliaus į Arktį, kad tarp sniego ir ledo užfiksuotų daugiau neįtikėtinai nuostabių vaizdų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...