captcha

Jūsų klausimas priimtas

Škotijos saloje per ugnies šventę pagerbiami vikingai

Atokioje Škotijos saloje antradienį vyko pasiruošimas vienai įspūdingiausių ugnies švenčių pasaulyje – vikingų laivo paaukojimui.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Kiekvieną sausį šventė „Up Hella Aa“ vyksta Šiaurės jūros Šetlando salų Lerviko miestelyje, esančiame maždaug už 650 kilometrų nuo Edinburgo.

Iš tiesų Šetlando salos yra arčiau Norvegijos nei Škotijos, todėl jų gyventojai didžiuojasi vikingišku paveldu.

Antradienį Lerviko, didžiausios Šetlando salų gyvenvietės, gatvėmis pražygiuos maždaug 60 „vikingų“, kuriuos lydės maždaug tūkstantis įvairiausiais kostiumais – nuo superherojų iki populiarų atlikėjų – apsirengusių deglų nešėjų, kurie ceremonijos pabaigoje mėtys savo deglus į specialiai šventei paruoštą vikingų laivo kopiją.

Kasmet paradui vadovauti išrenkamas patyręs vikingas, senovės skandinavų kalba visų vadinamas „Guizer Jarl“ (vadu).

Šių metų šventės vikingų vadas 37 metų Lyallas Gairas, gyvenantis netoliese esančiame Kvarfe, šiam įvykiui sako ruošęsis 15 metų.

„Viskas gana asmeniška – nuo kostiumo iki norimo atrodyti tavo laivo“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Visa tai susiję su viena sakme ir vikingų istorija“, – pridūrė jis.

„Kelionės pabaiga“

Savanorių komanda medinio laivo su drakono galvą vaizduojančiu laivagaliu statybą pradėjo dar spalio mėnesį.

„Dirbame po du vakarus per savaitę, vidutiniškai po keturias valandas per savaitę, o per šventę jis (laivas) išsiunčiamas į Valhalą“, – sakė jis, kalbėdamas apie mitologinę dievo Odino valdomą nukautųjų buveinę, į kurią po mirties nukeliauja nužudyti kariai.

„Žinoma, tai gana emocinga, bet tokia yra kelionės pabaiga“, – sakė jis.

Šios kiek daugiau nei šimtą metų vykstančios šventės ištakos siekia kur kas senesnius laikus.

„Maždaug 800 metais skandinavai, kuriuos mes vadiname vikingais, išvyko ieškoti žemių, lobių ir nuotykių“, – pasakojo Šetlando muziejaus kuratorius dr. Ianas Taitas naujienų agentūrai AFP.

„Pirmojui jų pasiekta vieta buvo Šetlandas, ir ši sala tapo visiškai skandinaviška“.

„1469 metais Danijos Karalystė užstatė Šetlandą Škotijai vietoje vestuvių kraičio, tačiau kai Danija pagaliau surinko reikiamus pinigus, Škotija susitarimo išsižadėjo“ ir atsisakė ją grąžinti, paaiškino Taitas.

„Dar po kelių šimtmečių Danija atsisakė savo pretenzijų ir Šetlandas tapo Britanijos dalimi“, – sakė jis.

Dar vėliau iš Napoleono karų į Šetlandą grįžę kariai buvo linkę linksmintis ir pradėjo rengti visą naktį trunkančius pokylius prie laužo, rogėmis po miestą tampyti degančias deguto statines, kurios, tiesa, vėliau buvo uždraustos.

XIX amžiuje Škotijos valdžia oficialiai įteisino ugnies šventės tradiciją, papuošdami ją tais laikais Europoje populiariais skandinavų mitologijos elementais.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...