captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šveicariškas sūris griujeras, pritraukiantis milijonus turistų

Nedidelis, viduramžiškas Griujero miestelis, galintis didžiuotis įspūdinga tvirtove, įsikūręs Šveicarijos Alpių prieigose. Griujero pavadinimas kilęs nuo jo herbe vaizduojamos gervės – prancūziškai la grue. Miestelyje gyvena kiek daugiau nei 2 tūkst. žmonių, o paragauti garsiojo Griujero sūrio čia kasmet atvažiuoja daugiau nei milijonas turistų.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Apie Griujere gaminamą sūrį rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą užsiminta 1115 metais. Miestelio vardu sūris vadinamas nuo 1602 metų. Severine Escoffier turi delikatesų krautuvėlę ir apie sūrį gali papasakoti viską.

„Pirmoje vietoje – švelnusis griujeras, jis brandinamas tik 4–5 mėnesius ir dar nėra tokio aštraus skonio. Vidutinio brandinimo – nuo 6 iki 8 mėnesių brandintas sūris. Gerokai sūresnis“, – pasakoja parduotuvės savininkė S. Escoffier.

Miestelį supančiose kalvose ganosi holšteinų veislės karvės. Visame Fribūro kantone yra 51 pieninė, kur tradiciniu būdu gaminamas griujeras. Pilerių šeimos ūkis įsikūręs 1600 metrų aukštyje. Jie augina tik 50 karvių.

Beatas Pilleris visą dieną gamina sūrį. Iš pradžių pienas lengvai pakaitinamas dideliame variniame kubile. Pienui sutirštėjus, jis maišomas dviem mediniais samteliais.

„Gaminant sūrį labai svarbi pati pradžia. Mentelės padeda atskirti susidariusią varškę“, – pasakoja pienininkas B. Pilleris.

Taip pradeda formuotis sūris. Konsistenciją geriausia patikrinti ranka. Griujeras gaminamas tik iš nepasterizuoto pieno.

„Labai gera kokybė. Visada ranka tikrinu. Jokių specialių prietaisų neturime, pasitikime tik savo pojūčiais. Dabar jau gali pajusti, koks jis minkštas. Pasižiūrėkite, kaip susidaro varškės gumuliukai“, – apie sūrio gaminimo subtilybes pasakoja B. Pilleris.

Reuters/Scanpix nuotr.

Kitoje pieninėje, įsikūrusioje arčiau Griujero, daugiau technologijų ir daugiau varinių kubilų. Skirtingai nuo kalnų pieninės, ši yra atvira lankytojams. Iš specialios patalpos čia galima stebėti visą sūrio gamybos procesą.

Suformuotos sūrio galvos paliekamos bręsti 13 laipsnių temperatūroje. Ant kiekvienos galvos yra specialus gamintojo įspaudas. Tai užtikrina, kad net ir po kelių mėnesių vartotojai ras kam pasiskųsti, jeigu bus nepatenkinti kokybe.

„Ant kiekvieno sūrio nurodomas pieninės numeris. Paskui tas numeris perkeliamas ir ant pakuotės. Jeigu griujero nusipirkote, pavyzdžiui, Vokietijoje, pagal šį numerį galite patikrinti, kurioje pieninėje jis pagamintas“, – aiškina sūrių gamintoja Fabienne Porchet.

Greta esančiame restorane siūloma gausybė patiekalų iš sūrio. Pavyzdžiui, daugiaryžis su sūriu, šveicariškas bulvių patiekalas su griujeru ir, be abejo, sūrio fondiu.

Jau XIII amžiuje Griujero pilis pradėjo eksportuoti sūrį ir tai tapo rimtu verslu. Grafų Griujerų pilyje įsikūrė mokesčių rinkėjai. Iš pieninių surinktą sūrį jie gabendavo iki Ženevos ežero, o iš ten eksportuodavo į kitas šalis ir iš to neblogai uždirbdavo.

Reuters/Scanpix nuotr.

Dar ir šiandien Griujero pilyje sūris užima svarbią vietą.

„Žmonės mėgsta čia iškylauti ir būtinai atsineša sumuštinių su griujeru, pirktu miestelyje apačioje. Ir pilyje rengiame nedidelius vakarėlius – savo svečius vaišiname sūrio fondiu“, – pasakoja pilies kuratorius Filipe dos Santos.

Tik iš Griujero apylinkėse besiganančių karvių pieno galima pagaminti griujero sūrį, kuris jau pelnė daugybę tarptautinių apdovanojimų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...