captcha

Jūsų klausimas priimtas

Po 200 m. pertraukos duris atvėrė pirmoji pasaulyje meteorologijos stotis

Norėdami sužinoti, kiek valandų ar kokie laukia orai, dažniausiai tiesiog išsitraukiame mobilųjį telefoną. O prieš porą tūkstančių metų dėl tokio tikslo žmonės eidavo į pagrindinę miesto aikštę. Laida „Labas rytas, Lietuva“ kviečia į Atėnus apžiūrėti pirmosios pasaulyje meteorologijos stoties.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Daugiau kaip 2 tūkst. metų senumo Vėjų bokštas senojo Akropolio šlaite restauruotas ir atvėrė duris po 200 metų pertraukos.

„Manome, kad tai pirmoji pasaulyje meteorologijos stotis ir ji įkurta Romėnų agoroje, nes buvo labai svarbi vietos pirkliams, čia sužinodavo orus ir laiką, kada pasirodys jų prekės, kad galėtų organizuoti prekybą“, – sako restauravimo darbų vadovas Stelios Daskalakis.

Niekas nežino, kas finansavo tokias prašmatnias statybas – privatus asmuo ar koks pareigūnas. Aštuonkampis bokštas pastatytas beveik vien iš marmuro, tokio paties, kaip garsusis Partenonas Akropolyje.

Tokios rūšies marmuras dažniausiai naudotas šventykloms ir retai aptinkamas kitokiuose statiniuose. Tad Vėjų bokštas unikalus, nes tiek daug išleista statyti ne šventyklai, o praktinės paskirties pastatui.

„Vienintelis dalykas, pateisinantis tokias brangias statybas, – tai Atėnų noras romėniškuoju periodu atnaujinti Romėnų agorą“, – mano S. Daskalakis.

Būtent romėniškuoju laikotarpiu iš bokšto buvo pagrobtas mechanizmas, tad meteorologijos stotis ir laikrodis čia veikė neilgai. Bėgant metams bokštas buvo naudojamas religinėms apeigoms. Restauratoriai rado krikščioniškų freskų ir osmanų įrašų. Būtent statinio naudojimas kaip musulmonų maldos vieta leido jį išsaugoti Atėnuose, mat Partenono marmuro skulptūrų ir architektūrinių liekanų rinkinį namo išsivežęs britų diplomatas taikėsi ir į šį bokštą.

„1799-aisiais jis ėmė planuoti viso monumento perkėlimą į Britaniją. Bet turkai vietą laikė šventa, nes buvo naudojama melstis ir neleido jos nukelti“, – pasakoja S. Daskalakis.

Neilgai trukus po bandymo bokštą perkelti į Didžiąją Britaniją monumentas užvėrė duris visuomenei. Bėgantys metai, stichinės nelaimės, tarša ardė Vėjų bokštą, kol prieš porą metų jį imtasi restauruoti.

Restauravimo darbų vadovas pasakoja, kad ant išlikusio visiškai autentiško stogo iš 24 marmurinių plokščių greičiausiai buvęs bronzinis vėjarodis, vaizduojantis jūrų dievą Tritoną. Kiek žemiau esantį frizą puošia 8 graikų mitologijos vėjų dievai, žvelgiantys į skirtingas puses. Nustatyti vėjo kryptį gana paprasta, vėjarodžiai veikia bet kokiu paros metu.

Didžiausia mįsle lieka, kaip laikrodis veikdavo naktį, kai neįmanoma naudotis gana paprastu saulės laikrodžiu. O šiame bokšte, sakoma, laiką galėjai sužinoti bet kokiu paros metu. Populiariausia teorija – hidraulinį mechanizmą varydavo nuo Akropolio kalvos tekantis vanduo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...