captcha

Jūsų klausimas priimtas

Olimpiada kitu kampu: kaip atletams sektųsi gyvūnų varžybose

Tinklalapio „Atlas Obscura“ tyrėjai pasidomėjo, kaip geriausiems olimpiečiams sektųsi gyvūnų olimpinėse žaidynėse. Daugiausia šansų tokiose žaidynėse esą žmogus turėtų šuolio į tolį rungtyje.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Kai pagarsėjęs prancūzų pokštininkas Remi Gaillardas pats nepateko į olimpines žaidynes, nutarė pašmaikštauti ir pasivaržyti su tramvajumi. Šansų tokiose lenktynėse jis neturėjo. Tačiau greičiausiu pasaulio žmogumi apžvalgininkų laikomas sprinto bėgikas Usainas Boltas iš Jamaikos eismo per daug nesutrikdytų.

Žaibu vadinamas U. Boltas sugeba šimtą metrų nubėgti greičiau nei per dešimt sekundžių ir tuo metu jo greitis būna maždaug keturiasdešimt penki kilometrai per valandą. Beveik tiek, kiek gatvėse leidžiama važinėti automobiliams.

Gal kiek pavydėdami U. Boltui tinklalapio „Atlas Obscura“ tyrėjai pasidomėjo, kaip jam ir kitiems geriausiems olimpiečiams sektųsi visų gyvūnų olimpinėse žaidynėse.

U. Boltui tektų varžytis su karpočiau bei namine kate. Abu šie gyvūnai bėga nežymiai greičiau nei U. Boltas – apie 48 kilometrų per valandą greičiu. Akivaizdu, kad tokio tempo neužtektų medaliui. Dėl jų varžytųsi gepardai. Žmonės ne kartą užfiksavo, kaip jie nesunkiai pasiekia 120 kilometrų per valandą greitį. Kas žino – jei panašus bėgikas U. Boltui kvėpuotų į nugarą, gal jamaikietis būtų dar greitesnis.

Daugiausia šansų visų gyvūnų olimpinėse žaidynėse žmogus turėtų šuolio į tolį rungtyje. Aišku, jei į ją siųstų ne paprastą pilietį, tokį, kaip minėtas R. Gaillardas, kurio šuoliui užtenka ir paprastos smėlio krūvos.

Bobas Beamonas iš Jungtinių Amerikos Valstijų 1968 m. Meksikos olimpinėse žaidynėse sugebėjo nušokti beveik devynis metrus. Tiek paprastai nušoka pumos ir impalos. Bet jos nusileidžia trylika metrų nušokančioms kengūroms, o aukso medalis, be abejonės, atitektų snieginiam leopardui, kuris sugeba nušokti penkiolika metrų.

Šuolio į aukštį rungtyje kačių rūšis irgi būtų tarp favoričių. Servanas iš Afrikos savanos sugeba pašokti į trijų metrų aukštį ir nesunkiai aplenktų ne tik vidutinį žmogų R. Gaillardą, bet ir patį šokliausią olimpietį iš Kubos – Javierą Sotomoayorį.

Prieš 23 metus jis pasiekė beveik pustrečio metro rekordą. Ir žmonės, ir katės, kovoje dėl medalių beviltiškai nusileistų sasoms, kurios paprastai taip ir vadinamos – antilopės šoklės. Pusaštunto metro aukštis joms visai nebaisus.

Silpniausiai žmonių olimpiečiai atrodytų plaukimo rungtyje. Net ir patys greičiausiai plaukikai, pavyzdžiui, sprinteris australas Eamonas Sullivanas, Pekino olimpinėse žaidynėse pasiekęs beveik 80 per valandą greitį, galėtų varžytis tik su panašiai plaukiančiais imperatoriškaisiais pingvinais ar pilkaisiais banginiais. Visi jie plaukimo autsaideriai, mat, greičiausia pasaulio žuvis buržuvė gali plaukti dešimt kartų greičiau – beveik 110 kilometrų per valandą greičiu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...