captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pastatų tepliotojas Banksy – šiuolaikinis R. Hudas

Ant Bridge Farm pradinės mokyklos Bristolyje sienų – ne šiaip neklaužados teplionė, kurią mokytojai pastebėjo šią savaitę.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Tai – meno kūrinys, kuris mokyklos sienos vertę staiga pakėlė šimtais tūkstančių dolerių, nes būtent tokias sumas privatūs kolekcininkai moka už panašias tepliones, jei tik jas nutapo Banksy. Tai žymiausias gatvės meno atstovas pasaulyje. Niekas nežino, kas slepiasi po Banksy slapyvardžiu.

„Banksy savo kūrinius skiria viešajai erdvei, bet jie paprastai nupiešiami ant privačių pastatų. Todėl iš esmės Banksy kūrinio savininku tampa pastato savininkas. Jei Banksy ką nors iškrečia ant jūsų namo sienos, jūs, galima sakyti, tampate turtuoliu“, – juokavo aukcionų bendrovės „Juliens“ atstovas Michaelis Doyle`as.

Taip buvo ne visada – net ir labai gražias, bet neprašytas tepliones ant savo namų sienų žmonės paprastai laikydavo nusikaltimu. Taip buvo ir per Antrąjį pasaulinį karą, kai amerikiečių kariai ant įvairių sienų palikdavo užrašą – „čia lankėsi Kilrojus“. Kodėl būtent Kilrojus ir kas iš tikrųjų jis buvo, istorikai tebesiaiškina, bet po karo amerikiečiai labai pamėgo šį užrašą.

O svarbiausia – suprato, kad gatvėje palikti originalūs užrašai patraukia visuomenės dėmesį.

Dar labiau jį patraukia prasmingi politiniai užrašai, ypač, kai pokariu viešoji erdvė virto daugiausia tik privačių reklamų erdvia.

Gražinti viešąją erdvę piliečiams devintajame dešimtmetyje Paryžiuje įspūdingai pabandė Blekas Le Ratas (Žiurkė Blekas). Jis visur piešė žiurkes, nes mieste jos esą vienintelės likusios laisvos ir tą laisvę tarsi užkratą gali perduoti per provokuojantį gatvės meną. Žiurkė Blekas įkvėpė daugybę menininkų Vakaruose, tarp jų – ir Banksy.

„Žinau, kad Banksy sėmėsi iš manęs įkvėpimo. Tačiau tai aš turėčiau pasakyti jam komplimentą, nes gatvės meną jis pakėlė iki anksčiau neįsivaizduojamo lygio, – teigė menininkas B. Le Ratas.

Vietoj žiurkių Banksy piešia Sirijos pabėgėliu virtusį Stevą Jobsą, Didžiosios Britanijos vėliavėles per prievartą kažkur siuvantį vaiką, virš Izraelio betoninės sienos su balionėliais kylančią mergaitę ir kitokius epizodus, kurie tiesiogiai įsitraukia į politinę diskusiją. Taip daro ne vienas menininkas, bet Banksy dėl anoniminio įvaizdžio atrodo toks ypatingas, lyg būtų šiuolaikinis Robinas Hudas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...