captcha

Jūsų klausimas priimtas

Musulmonai Turkijoje reikalauja leisti melstis Stambulo muziejuje

Stambule šeštadienį tūkstančiai musulmonų apspito visame pasaulyje žinomą bizantišką Švč. Išminties (Sofijos) soborą (Hagia Sophia), kuris šiuo metu yra virtęs muziejumi, ir prašo leisti jame melstis kaip mečetėje, pranešė Turkijos žiniasklaida.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Maldai imamas vadovavo priešais didžiulį platų pastatą, kuris kadaise buvo Graikų krikščionių ortodoksų bazilika, vėliau – mečetė, o dabar – muziejus, miniai maldininkų, norinčių, kad čia būtų musulmonams grąžinta maldų vieta.

„Te nutrūksta grandinės ir atsiveria Hagia Sophia“, – skandavo žmonės, susitelkę aikštėje priešais muziejų, pranešė naujienų agentūra „Dogan“.

„Tūkstančių mūsų brolių vardu mes reikalaujame, kad mums būtų leista melstis Švč.Išminties mečetės viduje“, – sakė Salihas Turhanas, šią demonstraciją surengusios Anatolijos jaunimo asociacijos prezidentas; šis renginys sutapo su Konstantinopolio užkariavimo metinių minėjimu.

Šis didžiulis pastatas iškilo VI amžiuje kaip krikščioniškosios Bizantijos imperijos bažnyčia, tačiau anksčiau toje vietoje prie Aukso Rago įlankos ir Bosforo sąsiaurio anksčiau stovėjo IV amžiuje pastatyta bažnyčia.

Sofijos katedra buvo Konstantinopolio, kuris XX a. buvo pervadintas Stambulu, patriarcho rezidencija.

Švč.Išminties soboras atliko esminį vaidmenį krikščionybės skilime į Rytų ir Vakarų Bažnyčias 1054 metais, kai vienas Romos kardinolas ant katedros altoriaus padėjo popiežiaus Leono IX bulę, skelbiančią patriarcho Mykolo I ekskomuniką. Ši didžioji schizma tęsiasi iki mūsų dienų.

Šis statinys 1204 metais buvo smarkiai apgadintas per liūdnai pagarsėjusią kryžininkų surengtą Konstantinopolio apsiaustį, o miestą užėmus, jis tapo katalikų katedra. Kai bizantiečiai susigrąžino miestą 1261 metais, ji buvo peršventinta kaip graikų ortodoksų bažnyčia.

Osmanų armijai užkariavus Konstantinopolį 1453 metais, Sultonas Mehmedas II įsakė nedelsiant paversti katedrą mečete, aplink kurios bizantiškąjį kupolą buvo pastatyti musulmoniški minaretai.

Po Pirmojo pasaulinio karo, subyrėjus Osmanų imperijai, naujos Turkijos valstybės, vadovaujamos sekuliarių pažiūrų lyderio Mustafos Kemalio Ataturko (Mustafos Kemalio Atatiurko), administracija praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje pertvarkė šventovę į muziejų.

Tačiau 2002 metais Turkijoje į valdžią atėjus islamiškas šaknis turinčiai Teisingumo ir plėtros partijai (AKP), kurios vienas iš įkūrėjų buvo dabartinis prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, pradėta kalbėti, kad Sofijos soboras vėl turėtų tapti mečete.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...