captcha

Jūsų klausimas priimtas

Deimantas, dėk kurio pešasi 3 šalys

Didžiausią kada nors aukcione pasirodžiusį mėlynąjį dešimties karatų deimantą Honkonge anoniminis pirkėjas neseniai nusipirko už 32 mln. dolerių. Kitą – rožinį deimantą, – sveriantį dar daugiau, šešiolika karatų, gegužę bus galima įsigyti Ženevos aukcione – pardavėjai tikisi bent 38 mln. dolerių. O už dar vieną, nors ir trigubai mažesnį, bet didžiausią kada nors aukcione pasiūlytą žaliąjį deimantą, Honkonge gegužės pabaigoje laukiama bent 15 mln. dolerių. Spalvotųjų deimantų aukcionai šiuo metu prabangiausias verslas.
Stop kadras
Stop kadras

„Žalieji deimantai vieni rečiausių tarp spalvotųjų deimantų, o parduodamo tokio didelio dar nemačiau, nors šiame versle dirbu 46 metus. Jo kaina – apie 3 mln. už karatą. Iš viso – bent 15 mln. dolerių. Kaip palyginimą galiu pasakyti, kad įprastas baltas deimantas vertas tik maždaug 80 tūkst. už karatą“, – kalbėjo „Christie‘s“ aukcionų Azijoje vadovas Francois Curielas.

Pagal tokį skaičiavimą skaidrus daugiau nei šimto karatų (arba 20 g) – taip vadinamas Kohinuro deimantas, – turėtų kainuoti 8,5 mln. dolerių – mažiau nei šiuo metu aukcione pardavinėjami spalvotieji. Tačiau iš tikrųjų jo vertė neįkainojama, nes Kohinuro deimantas (dar vadinamas Šviesos Kalnu) – žymiausias deimantas Jungtinės Karalystės karališkųjų brangakmenių kolekcijoje, kurią Londono Tauerio muziejuje gali pažiūrėti lankytojai, jei kolekcijos brangakmenių tuo metu nereikia kokiai nors karališkai ceremonijai.

Kohinuras įtaisytas karalienės Elizabeth II motinos karūnoje. Britai mano, kad deimantą nešioti gali tik moterys, nes vyrams jis esą užtraukia nelaimę dėl nesantaikos kupinos istorijos. Kohinurą britų karalienė Viktorija gavo ir juo nusivylusi netgi apšlifavo 19 amžiuje, kai šalis nukariavo Sikhų imperiją dabartinėse Indijos ir Pakistano žemėse. Sikhų valdovas deimanto išsireikalavo priglaudęs dabartinio Afganistano žemių valdovą. Prieš tai deimantą turėjo daugybė kitų karalių, kunigaikščių ar imperatorių. Istorinius šaltinius nagrinėjantys tyrėjai deimanto pėdsakais atseka iki tryliktojo amžiaus ir spėja, kad tuo metu Indijoje jį turėjo Kakatijos dinastija. Tačiau iš kur jie gavo brangakmenį – nežinia.

Dėl tokios painios istorijos deimanto iš Britanijos norėtų išsireikalauti bent trys šalys – Indija, Pakistanas ir Afganistanas.

Indija karalienės Elizabeth II devyniasdešimtmečio išvakarėse dar kartą pakartojo – siekdama atgauti deimantą esą darys viską, ką gali. Didžioji Britanija ne kartą atrėždavo esą deimantą įgijo teisėtai – pagal sutartį su nukariauta Sikhų imperija.

Prieš kelerius metus Indijoje viešėjęs premjeras Davidas Cameronas tiesiai šviesiai žurnalistams rėžė, kad deimanto Indija negaus. Ir pats pripažino – jei nusileistų dėl šio deimanto, netrukus pageidavimų atsirastų ir daugiau, tada Britanijos muziejai liktų tušti, nes daugelį eksponatų britai šiaip ar taip atsivežė plėsdami imperiją. O iš Indijos parvežtas Kohinuras labai simboliškas, nes pati Indija, kaip svarbiausia britų kolonija, kadaise politikų buvo vadinama brangakmeniu britų karūnoje. Iš tikros imperijos dabar liko tik muziejų imperija ir ją britai gins iš paskutiniųjų. Jei apgins, karūna su Kohinuru bus perduota princo Williamo žmonai Catherine, kai ši taps karaliene. Ji su vyru kaip tik balandį viešėjo Indijoje, bet viešų priekaištų dėl Kohinuro jiems pavyko išvengti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...