captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip taupo lietuviai?

Vandens lašinimas į puodą, o vėliau indų plovimas jame. Panaudoto arbatos pakelio užplikymas antrą kartą. Kosmetikos naudojimas – ne kol pasibaigs galiojimo laikas, o kol bus išnaudotas paskutinis lašelis. Tokie ir dar daugybė kitokių lietuvių taupymo būdų tikriausiai nustebintų ne vieną Vakarų pasaulio gyventoją. Tačiau kodėl dalis lietuvių vis dar taip taupo: ar tai sovietinio nepritekliaus palikimas, ar skurstančios Lietuvos atspindys?
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Vilnietis Algis pasakoja, kad taupo nejungdamas namie šildymo.

„Gyvenu daugiabutyje, kurio gyventojai turi galimybę patys namuose reguliuoti šilumą, arba jos visai nejungti. Šiemet buvau įsijungęs tik per didžiausius šalčius. Pernai lyg išvis buvau neįjungęs“, – atvirai prisipažino pašnekovas. Vyras taip pat prasitarė, kad jau kuris laikas nepraneša „Vilniaus vandenims“ apie sugedusį šalto vandens skaitiklį: „Žiūriu, kada patys pastebės. Jau kuris laikas moku tik abonentinį mokestį. Jei pastebi, gali ateiti ir pažiūrėti, ar veikia“.

Dalia pasakoja girdėjusi, kad jos pažįstama prausiasi naudodama švarų vandenį, tačiau panaudotą vėliau naudoja tualete vandeniui nuleisti.

„Aš pati asmeniškai stengiuosi taupyti maisto produktus. Jei lieka koks duonos kampas, sumalu į džiūvėsėlius. Jei lieka ryžių, kitą dieną gaminu kotletus, o ryžius dedu į faršą. Jei šiaip visko lieka po truputį – kepu picą. Jei lieka bulvių košės, pridedu krakmolo ir darau virtus bulvinius kukulius. Pagedę maisto produktai tinka katei ar laukinėms katėms“, – pasakojo ji.

Vilnietei Eglei teko girdėti, kaip vyresnio amžiaus žmonės lašina vandenį į indus, kad vandens skaitiklis nesisuktų, vėliau tame vandenyje indus plauna: „Kaimynė girdavosi, kad per savaitę taip vonią prisilašindavo“.

Trijų vaikų mama Emilija pasakojo, kad kartais ją stebina vyresnio vyro įpročiai: „Mane stebina jam į galvą įkaltas dalykas, kad reikia pirma valgyti ne gražiausius, o prasčiausiai atrodančius obuolius. Visada sakau, kad kol jis valgo papuvusius, pradeda gesti ir gražieji, ir taip jis niekada neparagauja skaniausių obuolių“.

Taip pat ją stebina ir vyro įprotis nupjauti dantų pastos pakuotės galą, nes, pasak jo, ne visa pasta įprastai išsispaudžia, o nupjovus galą dar galima savaitę valytis dantis su prie sienelių prilipusia pasta.

„Toks pažįstamas JAV lietuvis sakė, kad sovietinio auklėjimo tautiečius atpažįsta iš to, kad atidarę indelį jogurto nulaižo dangtelį, baigiantis sviestui nugramdo ir sutepa ant sumuštinio jo likučius nuo popieriaus ir panašiai“, – pridėjo Emilija.

Pasak moters, keistesniu žvilgsniu ji į savo vyrą pasižiūrėjo ir tada, kai jis, nusipirkus brangią aparatūrą sugalvojo, kad nereikia išpakuoti nuotolinio valdymo pultelio, nes kitaip šis nusitrins ir išsipurvins.

„Sofų ir fotelių dengimas visokiais užtiesalais – irgi iškreiptas lietuviškas požiūris. Tarsi nebūtų valyklų ar parduotuvėse baldų“, – tęsė moteris.

Jau kurį laiką Vilniuje gyvenanti Sandra prisiminė savo pirmuosius metus sostinėje: „Studijuodama gyvenau nuomojamame bute. Buto šeimininkas pensininkas mus studentus vis mokydavo taupyti, nors už mokesčius ir vandenį mokėdavome patys. Pavyzdžiui, plaukus plauti siūlydavo nekeičiant vandens – sudrėkinti, taupiai išsitrinkti ir išskalauti, o tada vandenį supilti į klozeto baką“.

Sandra taip pat prisiminė gyvenusi ir su labai taupia kambarioke, kuri panaudotus arbatos pakelius arba arbatžoles laikydavo ir užsipildavo antrą kartą.

„Be to ji turėjo daugybę įvairios kosmetikos, kurią jai siųsdavo tėvai iš užsienio, bet ji jos nenaudodavo ir laikydavo maišuose. Ji buvo labai taupi, nors nebuvo taip, kad ji neturėtų pinigų“, – pasakojo mergina.

O štai studijų laikus prisiminusi Viktorija pasakojo, kaip taupydavo ne tik cigaretes, bet ir kramtomą gumą: „Po vieną gabalėlį per dieną, o savaitgaliui pasilikdavau daugiau, nes į klubą eidavau“.

Merginos pasakojimu, ji kambarį tuomet nuomojosi iš vienos moteriškės, kuri vandenį siūlė taupyti tokiu būdu: galvą plauti kas mėnesį, o šiaip barstyti plaukus miltais, nes manė, kad taip nesimatys, jog plaukai riebaluoti.

Viktorija ir dabar teigė taupanti savais būdais, pavyzdžiui, gavusi dovanų gražiai išvynioja ir dovanų popierių panaudoja kitoms dovanoms.

Tradicijų ir įpročių įkaitai

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė, paklausta, ar lietuviai prisigalvoja įvairiausių būdų taupyti iš skurdo ar įpročio, teigė, kad, jos nuomone, tokie taupymo būdai – daugiau įprotis nei būtinybė.

„Tikrai ne visada yra būtinybė taip susispausti, kaip iš tiesų žmonės daro. Manau, kad dažniausiai tokie taupymo būdai dažnesni tarp vyresnio amžiaus žmonių: jis atkeliavęs iš patirto nepritekliaus ir sunkių laikų, kai tikrai nebuvo nei ko valgyti, nei ko gerti, visi vertėsi iš to, ką galėjo užsiauginti ir išsimainyti“, – komentavo šeimos finansų ekspertė.

Vis dėlto O. Bložienė sutinka, kad dalies gyventojų, ypač pensininkų, pajamos yra nedidelės ir išgyventi, pavyzdžiui, iš 250 eurų dar ir mokant už komunalines paslaugas yra sunku: „Bet vis vien juk negyvename karo sąlygomis. Ir tikrai nenorėčiau, kad Lietuva atrodytų kaip šalis, kur žmonės taupo kiekvieną vandens lašą“.

Žinoma, specialistė pritaria taupymui, tačiau, pasak jos, šis turi būti racionalus.

„Tikrai nemanau, kad gyvename taip blogai. Lietuviai yra darbštūs, stengiasi, pavieniai lazdos perlenkimai tikrai neatspindi mūsų tautos“, – pabrėžė ji.

Paklausta, koks taupymas yra racionalus, O. Bložienė teigė, kad svarbu žinoti savo galimybes ir tikslus.

„Jei galimybės yra nedidelės, o tikslai – dideli, tenka labai skaičiuoti, tačiau jei galimybės leidžia per daug neskaičiuoti, o taupyti reikia tik didesniems pirkiniams, tai kiekvienas papildomas taupymas įneša diskomforto gyvenime“, – kalbėjo ji.

Šeimos finansų ekspertės nuomone, taupyti reikėtų tiek, kad žmogus nesijaustų per daug suvaržytas, o tuo labiau nejaustų vidinės graužaties.

„Nėra gerai nei per didelis pinigų taškymas, nei per didelis susivaržymas. Per didelis susivaržymas ilgalaikės laimės neatneša. Mano supratimu, taupymas neturėtų sukelti neigiamų emocijų, dėl to ir svarbu žinoti, kokiam tikslui yra taupoma“, – patarė pašnekovė.

 

 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close