captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Abromavičius: Rusijos atstovės ukrainiečiai nušvilpę nebūtų

Buvęs Ukrainos ministras Aivaras Abromavičius tikina, kad šalies gyventojai dabar labiau akcentuoja nusivylimą valdžia dėl korupcijos negu Rusijos agresiją, todėl ir jos atstovė „Eurovizijoje“ nebūtų sutikta priešiškai. Tuo metu vietos lietuvis Evaldas Šnipas sako, kad dauguma ukrainiečių sprendimu neįleisti Rusijos atstovės į šalį džiaugėsi, nors būta ir kitokių reakcijų.
V. Nevieros (LRT) nuotr.
V. Nevieros (LRT) nuotr.

Europos transliuotojų sąjunga patvirtino, kad šiemet į Ukrainoje vykstantį „Eurovizijos“ dainų konkursą atvyko tik 20 spaudos atstovų bei konkurso gerbėjų iš Rusijos, kai ankstesniais metais Stokholme vykusiame konkurse jų buvo per 100.

Kad konkursas nesudomino Rusijos piliečių – nenuostabu: šalis atsisakė transliuoti „Euroviziją“. Taip nutiko todėl, kad Ukraina uždraudė į šalį atvykti išrinktajai Rusijos atstovei Julijai Samoilovai, nes ši lankėsi okupuotame Kryme ir taip pažeidė Ukrainos įstatymus. Dėl tos pačios priežasties į Ukrainą atvykti nebuvo leista ir kai kuriems Rusijos žurnalistams.

„Tai buvo specialiai sugalvota provokacija“, – apie Rusijos planą į konkursą siųsti neįgalią atlikėją sako A. Abromavičius.

Rusijos atlikėjai „Eurovizijos“ konkurse neretai sulaukdavo pasipiktinimo. Prieš du metus visiems įstrigo apie taiką ir meilę pasaulyje dainavusi tuo metu karą pradėjusios Rusijos atstovė Polina Gagarina. Jai pasirodžius scenoje, girdėjosi žiūrovų švilpimas. Panašiai buvo sutiktas ir praėjusių metų atstovas Sergejus Lazarevas. Vis dėlto, A. Abromavičius sako, kad Ukrainos piliečiai šiemet būtų elgęsi kitaip.

„Nušvilpimas jau atšalęs. Progresyvūs ukrainiečiai, kurie ir vaikšto į tokius renginius, [jeigu Rusijos atlikėja nebūtų sugalvojusi į sceną lipti su Rusijos vėliava ir Georgijaus juostele], tikrai nebūtų nušvilpę. Dabar žmonės labiau akcentuoja nusivylimą valdžia dėl korupcijos, negu Rusijos agresiją“, – pastebi buvęs Ukrainos ministras.

Sprendimas pradžiugino 

Į Kijevą prieš trejus metus dėl meilės atsikraustęs E. Šnipas teigia, kad dauguma Ukrainos piliečių džiaugiasi sprendimu neįsileisti J. Samoilovos, tačiau būta ir kitokių reakcijų.

„Ukrainoje ir Kijeve yra dalis rusakalbių, kurie artimais ryšiais susiję su Rusija, todėl kai kurie sako, kad esą neįsileidome broliškos šalies. Bet nacionalizmas čia gajus, todėl dauguma džiaugėsi ir palaikė [tokį sprendimą] ne tik dėl to, kad pažeistas įstatymas, o todėl, kad neįleista Rusijos atstovė“, – kalba vietos lietuvis.

E. Šnipo teigimu, pergalė „Eurovizijos“ konkurse taip pat buvo reaguota dvejopai. „Laimėjimas Ukrainoje buvo pasitiktas labai džiugiai. Vien tai, kad laimėtoja pati yra iš Krymo, reiškia daug. Vėliau atsirado kalbų, kad ekonomikai – prastai, o renginys – labai didelis, tačiau tos kalbos buvo nežymios, nes pasididžiavimas savo tauta buvo stipresnis“, – pasakoja lietuvis.

Konkursui, jo teigimu, buvo ruoštasi atsakingai, o vietos gyventojai juo domisi ir dalyvauja renginiuose, kurių Kijeve apskritai yra nemažai.

„Daug mano draugų lygina renginį po Ruslanos pergalės ir šiuos metus. Dėmesio renginiui tikrai daug. Ukrainiečiai sako, kad šis konkursas – daug geresnis, net pašiepia valdžią sakydami, kad tai – vienas didžiausių valdžios pasiekimų“, –  tikina E. Šnipas.

Prie karo priprantama

Kaip aiškina A. Abromavičius, ukrainiečiai savo valdžios sprendimais piktinasi ne be priežasties. „Ukrainiečiai gyvena labai prastai, nes gyvenimo lygis labai nukritęs ir dar nėra pasiekęs iki krizinio lygio“, – aiškina buvęs ministras.

Dauguma atvykusiųjų į „Euroviziją“ stebisi ne tik prastu pragyvenimo lygiu, bet ir tuo, kad šalyje nejaučiamas vykstantis karas. A. Abromavičius mano, kad tai – normalu: „Karas vyksta 700 km nuo čia. Net ir tada, kai viskas vyko Maidano aikštėje, už 400 metrų nuo mano namų, prie to pripranti, tokia žmogaus natūra. Lygiai tas pats – ir su karu, tu to nejauti tiesiogiai, tik per kitus dalykus. Žmonės gyvena Donecke, kulkos, bombos lekia iš visų pusių, o jie sako – toks likimas, aš čia liksiu gyventi ir niekur neisiu. Čia –  mano gimtinė.“

Skaudūs šalies įvykiai neabejotinai pakoregavo ir konkurso rengimo planus: miesto eurovizinė scena pastatyta pagrindinėje gatvėje, o ne Maidano aikštėje, kaip anksčiau buvo įprasta. „Tiesiog niekas nenorėjo scenos statyti ten, kur žuvo tiek žmonių“, – aiškina A. Abromavičius

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Eurovizija

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close