captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nacionalinės „Eurovizijos“ prodiuseris: į Kijevą galėtume važiuoti su bet kuriuo finalo numeriu

Šiemet dauguma neturi aiškaus favorito, nes konkurso kokybė daug geresnė ir su bet kuriuo į finalą patekusiu pasirodymu galėtume dalyvauti didžiojoje „Eurovizijoje“ Kijeve. Taip sako nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos prodiuseris Lauras Lučiūnas ir primena, kad arenos scenoje balsas sudreba ne vienam atlikėjui, tad ir rinktis laimėtoją verta būtent pagal finalinį pasirodymą.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

„Manau, nuomonės dar gali keistis, nes kai kurie atlikėjai, pasirodę didžiojoje scenoje pirmą ar trečią kartą gyvenime, paprastai sudrebina balsą. Jeigu sudrebės ranka ar balso styga čia, tai didžiojoje „Eurovizijoje“ sudrebės dar ne taip“, – kalba prodiuseris prieš nacionalinės atrankos finalą, kuris vyks šį šeštadienį Klaipėdos „Švyturio“ arenoje. 

– Pirmadienį paaiškėjo, kad nacionalinės atrankos finale dalyvaus ne šeši, o septyni dalyviai. Kodėl  nusprendėte suteikti galimybę nacionalinės atrankos finale pasirodyti iš atrankų iškritusiam dalyviui?

– Suteikta galimybė buvo ne tiek dalyviui, kiek klausytojui ir žiūrovui. Per kiekvieną atranką į balsus žiūrime labai atsargiai ir įdėmiai – kiek balsuoja, už ką balsuoja. Skirtumai tarp iškritusių ir patekusių kartais būna labai nedideli, todėl norėjome žmonėms suteikti galimybę balsuoti LRT.lt portale, kad kuo daugiau LRT radijo klausytojų, televizijos žiūrovų ir portalo skaitytojų galėtų pareikšti savo nuomonę ir turėti savo deleguotą atlikėją į finalą, kuriam komisija įtakos neturėjo. Iš kitos pusės tai yra įdomiau, smagiau. Kodėl gi rinkti iš šešių, jei galima rinkti iš septynių?

Man atrodo, kad ši „akcija“ pasiteisino. Priminėme apie konkursą, visiems buvo smagu dar kartą paklausyti dainų. Nesulaukėme jokių priekaištų iš dalyvių, kurie jau nebedalyvauja. Priešingai – sulaukėme tik padėkų. Juolab kad viskas yra tik žaidimas ir su šiuo konkursu artistų gyvenimas nesibaigia.

Labai įdomu buvo stebėti balsavimą tą dieną. Man atrodo, jeigu balsavimas būtų trukęs porą dienų, tai dar nežinia, kaip būtų pasibaigęs. Sasha Song ant kulnų lipo labai aktyviai ir Lolita Zero į priekį išsiveržė tik maždaug 2 tūkst. balsų. Aišku, kad tai yra numeris, sukėlęs daugiausiai ažiotažo. Lygiai taip pat, kaip buvo dalis žmonių, kurie sakė, kad Lolita buvo neteisingai išmesta iš konkurso, dabar dalis sako, kad Lolita neteisingai grąžinta į konkursą.

Tai sprendė klausytojai, skaitytojai ir žiūrovai ir čia jau nieko negalėjome padaryti. Mes suteikėme galimybę, LRT taisyklės tai leidžia, LRT vadovybė tai patvirtino ir mums beliko tik laukti, kas įvyks ir kuris septintas dalyvis važiuos.

– Kaip Jums šis personažas, kurį įkūnija gerai žinomas aktorius, choreografas Gytis Ivanauskas? Ar su tokiu pasirodymu mes galėtume dalyvauti didžiojoje „Eurovizijoje“?

– Norėčiau pasakyti, kad su bet kuriuo numeriu, kuris yra finale, mes galėtume dalyvauti didžiojoje „Eurovizijoje“. Vienareikšmiškai. Kokybė yra labai pakilusi lyginant netgi su pernai metais. Pernai buvo aiškūs du lyderiai – Erica Jennings ir Donatas Montvydas. Šiais metais tiek šnekant su komisijos nariais, kaip jiems atrodo, tiek su žmonėmis iš muzikos pasaulio, visi nustebę ir neturi aiškaus favorito.

Gyčio kuriamas personažas iš tikrųjų labai ryškus ir matomas, labai vizualus, tad kodėl gi ne? Jeigu žmonės išrinks, tai, be jokios abejonės, važiuos Lolita. Jeigu žmonės rinks kažką kitą, važiuos kažkas kitas. Jokio numerio nedrįsčiau vadinti favoritu. Dainos, kurios šiemet dalyvauja atrankoje, be galo stiprios, atlikėjai pasiruošę ir turi ką parodyti, todėl visiškai nesijaudinu dėl to, ką išrinksime finale. Bet kokiu atveju bus gerai.

– Pakalbėkime apie šiemetinę atranką, kurioje dalyvavo būrys atlikėjų, bet finalą pasiekė tik septyni. Kaip Jūs vertinate šių metų konkursą? Kas Jus, kaip konkurso prodiuserį, šiemet pradžiugino? Kas nuvylė?

– Visų pirma pradžiugino dainų kiekis. Jų buvo labai daug, buvo iš ko rinktis ir, manau, kad tai leido tiek žiūrovams, tiek mums susipažinti su labai daug nematytų ir negirdėtų arba mažiau girdėtų artistų.

Yra žmonių, kurie tik tuo ir gyvena, kad ateitų sudalyvauti „Eurovizijoje“ ir iškristų. Tai jie visada ir iškrenta. Be tiems, kurie dirba nuosekliai, tai yra puikus karjeros tramplinas. Nacionalinė atranka stebima ne tik Lietuvoje, ji sulaukia nemažai ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Mūsų atrankos yra aptarinėjamos „Eurovizijos“ fanų ar „Eurovizijos“ puslapiuose.

Skaitau ir matau, kad mūsų atrankos labai gerai vertinamos. Europos transliuotojų sąjunga mūsų atrankas vadina pavyzdžiu, nes dėmesys „Eurovizijos“ konkursui Lietuvoje yra didelis. Tai labiausiai džiugina. Žmonės žiūri, mėgsta – kiekvieną šeštadienį žiūrimumas yra didžiulis. Kai šeštadieninė laida, transliuojama per nacionalinį kanalą, sugeba žiūrimumu aplenkti komercines televizijas, yra be galo malonu.

Kad nuviltų dainos ar artistai, tikrai taip nebuvo. Man atrodo, kad jeigu nusprendėme suteikti galimybę pasirodyti visiems, tai ir suteikiame. Net ir prasčiau dainuojantis ar su prastesne daina atėjęs žmogus turi tokias pačias galimybes ir teises, ir man tai patinka. „Eurovizija“, kaip konkursas, ištiesina kupras visiems: tiek žvaigždės, tiek mažiau žinomi atlikėjai gauna tas pačias sąlygas ir turi maksimaliai gerai pasirodyti. Jeigu jiems pasiseka, jie keliauja į finalą. Kaip ir nutiko dabar – finale turime vien jaunus artistus.

– Iš tiesų, šioje atrankoje puikiai pasirodė jaunieji atlikėjai, kurie net nurungė scenos senbuvius: iš atrankų iškrito Mia, Alanas, pirmojo atrankos barjero neįveikė Vilija Matačiūnaitė, Rasa Kaušiūtė. Kai kurie kalbinti gerbėjai sako, kad scenos senbuviai šiemet žiūrovams neparodė nieko nauja ir įdomaus, todėl jie palaikė jaunus, perspektyvius dalyvius. Kokie būtų jūsų pastebėjimai?

– Taip ir atsitiko, nėra čia ko slėpti. Jauni ir ambicingi artistai investavo labai daug laiko ir pasiruošimo į savo pasirodymus, tai akivaizdžiai matosi. Šiemet visiems buvo suteiktos labai didelės galimybės: tiek vizualiai parengti numerius, tiek sutvarkyti muzikinę dalį.

Jei reikėjo, mes visiems vienodai padėjome: ar reikėjo keisti aranžuotes, ar perrašyti kažką. Turime vieną geriausių vaizdo dailininkių Lietuvoje, kuri dėlioja vaizdus už atlikėjų nugarų. Pasitelkėme technines naujoves, kurios niekada nebuvo naudotos Lietuvoje. Žmonės tai pamatys finale. Jau pusfinalyje jie matė truputį kitokį vaizdą, dabar bus galimybė išgirsti ir kitokį garsą. Jauni atlikėjai šioms galimybėms yra pasiruošę, kartais atrodytų, geriau už senbuvius.

Jie neturi nuostatų, kaip turi atrodyti pasirodymas. Pasirodymas turi atrodyti gerai ir viskas. Kartais jauni atlikėjai išlošia dėl to, kad labiau pasitiki juos supančiais profesionalais. Kartais savo nuomonės turėjimas artistui pakiša koją. Jeigu ateina artistas ir sako: noriu, kad rodytumėte tą ir tą, kad spalvos būtų tokios, o šviesos – anokios, mes ir darome. Bet jeigu matome, kad tai netinka, visuomet patariame ir sakome – sprendimas galėtų būti štai toks, patariame jums rengtis taip, o šviesos turi būti tokios. Pasirodymo sėkmę lemia visa visuma – ne tik balso tembras, ne tik melodija, bet ir vaizdas. Juk tai – televizijos dainų konkursas.

– Jau šį šeštadienį Klaipėdos „Švyturio“ arenoje įvyksiančiame nacionalinės atrankos finale konkurso dalyviai pasijus lyg didžiausiame Europos dainų konkurse, jų finaliniai pasirodymai bus filmuojami pasitelkiant naujausias ir inovatyviausias technologijas.

– Filmuojama pasitelkus paskutines naujoves. Įranga, kuri bus Klaipėdoje, paskui išvyks į Kijevą. Su ja bus filmuojama didžioji „Eurovizija“. Turime unikalią galimybę šiais metais naudoti vadinamąją „cuepilot“ sistemą, kur kiekviena kamera, kiekvienas operatorius, kiekviena lemputė veikia pagal tam tikrą laiko kodą. Viskas yra programuojama repeticijų metu: kiekvienas taškas, kiekviena kamera. Klaidų galimybės čia labai stipriai mažėja, todėl, pasitelkus šias naujoves, transliuoti HD formatu yra vienas malonumas. Tiek režisieriai, tiek operatoriai įdeda gerokai daugiau darbo, bet jie džiūgauja, kad gali prisiliesti prie paskutinių televizinių pasaulio naujovių, ko iki šiol Lietuvoje dar niekam nėra tekę išbandyti.

Pusfinalį jau filmavome su šia įranga, tačiau tai buvo, pavadinkime, bandymas. Tačiau žiūrovai galėjo pamatyti, kad tam tikri efektai arba tai, kas rodoma ekranuose už atlikėjų nugarų, atsiranda televizijos ekranų priekyje. Kartasi tiek efektai, tiek vizualinė medžiaga gali persikelti į ekrano priekį ir kiekviena daina tampa atskiru vaizdo klipu. Tai yra esminė naujovė.

Be to, jau antrus metus LRT transliuoja HD formatu. Kokybinė transliacijos raiška yra visai kita. Taip pat LRT suteikia galimybę turintiems aparatūrą klausytis transliacijos „Dolby surround“ formatu. Tai – beveik kino teatro garsas.

– Nacionalinė atranka pasiekė kulminaciją. Ar turite savo favoritą?

– Remiuosi subjektyviu emociniu sprendimu. Man atrodo, kad finale geriausia balsuoti už tą, kuris tuo momentu, tą dieną geriausiai atrodė. Laikausi būtent tokios nuostatos. Teko būti ne vienoje komisijoje, net ir tos pačios „Eurovizijos“, ir galvoju, kad balsuoti reikia taip, kaip atrodo tą akimirką. Stengiuosi atsiriboti nuo biografijos, nuo pažinčių. Daina trunka tris minutes ir per tris minutes Europos žiūrovai galės ją įvertinti. Šiemet konkursas vyks arenoje. Tai – daug didingiau nei studijoje. Manau, nuomonės dar gali labai keistis, nes kai kurie atlikėjai, pasirodę didžiojoje scenoje pirmą ar trečią kartą gyvenime, paprastai sudrebina balsą.

Jeigu sudrebės ranka ar balso styga čia, tai didžiojoje „Eurovizijoje“ sudrebės dar ne taip. Siūlau būti atsakingiems, susikaupti ir nežiūrėti jokių prioritetų, nežiūrėti, ar atlikėjas turi ilgametę patirtį, bet negali su jauduliu tvarkytis, ar, priešingai, jis yra jaunas, perspektyvus. Jeigu užlipus ant scenos, dainininkui svyra rankos ir „sėda“ balsas, faktas – jis važiuoti negali.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Eurovizija

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...