captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Giržadas – apie „Eurovizijos“ finalininkų užgaidas ir kuriozus užkulisiuose

Didelio susidomėjimo sulaukusi šiųmetinė „Eurovizijos“ atranka džiugina ne tik televizijos žiūrovus, bet ir jos rengėjus. Vis dėlto ne vienerius metus su Europos dainų konkursu dirbantis vyriausiasis LRT TELEVIZIJOS prodiuseris Audrius Giržadas sako, kad rengiant atrankas nuolat tenka susidurti su neįgyvendinamomis atlikėjų užgaidomis, o kartais – ir kuriozinėmis situacijomis.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

– Jau šį šeštadienį įvyks „Eurovizijos“ atrankos finalas. Ką manote apie šiųmetinę atranką?

– Šiųmetinė atranka yra labai solidi, nes joje dalyvauja labai daug profesionalių žinomų atlikėjų, turinčių didelę patirtį. Ir mes tuo labai džiaugiamės.

– Šiemet atranka sulaukė labai didelio žiūrovų susidomėjimo. Kaip manote, kodėl?

– Atrankos vėl įgauna savo populiarumą. Žinoma, faktas, kad atrankoje dalyvauja daug žinomų atlikėjų, taip pat labai prisideda prie šios laidos žiūrimumo ir klausomumo.

– Esate nacionalinės atrankos prodiuseris. Su kokiomis atlikėjų užgaidomis susiduriate?

– Kadangi vedu repeticijas, tikrai tenka susidurti su įvairiomis užgaidomis. Kai kurių atlikėjų sumanymų iš tiesų nepavyksta įgyvendinti, nes daug kas čia pirmą kartą bando pažaisti rimtą televiziją. Atlikėjų grupėse mačiau tokių režisierių, kurie televizijoje greičiausiai pirmą kartą bando kurti pasirodymą. Jie atsineša tikrai gražų sumanymą, matytą per televizorių ar „Youtube“ svetainėje, ir visai nepagalvoja, kad daugeliu atvejų tai, ką jie mato, yra kompiuterinė grafika.

Kasmet susiduriame su tomis pačiomis klasikinėmis viltimis, kurios neišsipildo. Pvz., merginos dažnai nori, kad joms dainuojant vėjyje plaikstytųsi šilkinė suknelė ir plaukai, bet nesigirdėtų vėjo ūžimo ir jos fiziškai galėtų puikiai dainuoti. Kiekvienais metais tenka įrodinėti, kad tai, ką jie matė vaizdo klipuose, yra arba specialiai filmuota tam vaizdo klipui, kai žmogus tuo metu gyvai nedainuoja – vėjas turi būti tokio stiprumo, kad žmogus fiziškai negalėtų net ištarti žodžio, arba tai yra tiesiog kompiuterinė grafika.

Viena iš finalininkių norėjo įgyvendinti tokį sceninį efektą, kurį pats esu matęs viename populiariame filme. Ir kol to nepabandė daryti ant scenos, nesuprato, kad matytas vaizdas tebuvo kompiuterinė grafika ir tiesioginiame eteryje to padaryti neįmanoma.

Pasitaikė ir toks kuriozinis atvejis, kuomet buvo prašoma, kad scena būtų užlieta dūmais ir tuo pat metu joje būtų vėjas. Tai juk tas pats, kas kartu sudėti ugnį ir vandenį (juokiasi – LRT.lt).

– Esate iš arti matęs ne vieną „Euroviziją“. Kaip manote, ar Lietuva šiais metais turi tokį atstovą, kuris būtų pastebėtas visoje Europoje?

– Manau, kad tokių atstovų yra net ne vienas – mūsų finalininkai tikrai būtų pastebėti. Žinoma, viskas priklauso nuo to, tarp kokių pozicijų ir kokių dainų mūsų šalies atstovų pasirodymas bus. Jei daina – ugninga, turinti daug efektų, ji turi šansų būti labiau pastebėta, bet ji nebūtinai griebs už širdies. O labai graži, jausminga, šilta daina pagriebti už dūšios gali tada, kai jos klausoma ramioje aplinkoje. Bet visuomet yra rizikos, kad ji atsidurs tarp dviejų spalvingų ir triukšmingų pasirodymų ir bus suvalgyta.

Prisimenu pavyzdį iš pernykščių metų. Mūsų daina atsidūrė tarp, kaip aš sakau, armėnų choro, kur šeši dainininkai traukė himną manifestą, ir vienos balkanų šalies atstovės, kuri scenoje sukūrė disko stiliaus fiestą. Pakartojimuose akivaizdžiai matėsi, kaip tarp tų dviejų triukšmingų karnavalų mūsų atstovų daina pranyko. Mūsų kartojamas epizodas buvo tylesnis ir negalėjo išryškėti.

Žinoma, savo favorito dabar atskleisti negaliu. Buvo dainų, kurios man labai patiko, bet, deja, jau iškrito – pvz., Bertos Timinskaitės kūrinys. Finale yra gal trys dainos, kurios man labai patinka, ir nebūtinai jos visos užima pirmąsias vietas, bet negaliu įvardinti, kurios tai dainos.

– Pusfinalyje buvo atsisakyta užsienio komisijos. Kodėl?

– Jos buvo atsisakyta dėl labai paprastos techninės priežasties. Anksčiau užsienio komisijos nariams nusiųsdavome aukštos kokybės įrašą ir jie galėdavo tinkamai įvertinti pasirodymus. O stebėdami transliaciją per „Skype“, jie girdėtų labai prastos kokybės įrašą ir matytų prastą vaizdą. Bet į finalą atsivešime keletą užsienio komisijos narių.

– Po pusfinalio buvo žiūrovų ir klausytojų nusiskundimų dėl balsų neįskaičiavimo...

– Balsavimo paslaugą mums teikia įmonė „Lintel“. Praėjusį sekmadienį, kai tik sulaukėme žiūrovų nusiskundimų, iškart pradėjome tikrinti techninę situaciją. Paaiškėjo, kad, kaip ir kasmet, situacija kartojasi.

Tą lemia kelios priežastys: visų pirma, žiūrovai puola balsuoti paskutinę minutę, kai pamato, kad „ach, be mano balso tas atlikėjas neišsisuks“. Iki tol žiūrovai bando pataupyti vildamiesi, kad už jų palaikomus atlikėjus balsuos kiti. Todėl noriu patarti: už savo favoritus balsuokite nuo pat pradžių. Tuomet ir atsakymai ateis laiku, ir tinklas nebus taip apkrautas.

Kai visi puola balsuoti paskutinę minutę, nutinka lygiai tas pats, kas ir per Naujuosius metus, kai visi, mušant kurantams, bando pasveikinti savo gimines ir artimuosius. Juk tuomet nieko nestebina, kad nesuveikia tinklai ir stotys nesusitvarko su skambučių srautu. Čia įvyksta lygiai tas pats. Jokie skambučiai ir balsai nėra blokuojami. Visi balsai tikrai yra įskaitomi, tiesiog nespėja ateiti atsakymas „Ačiū už Jūsų balsą“.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad dalis žiūrovų transliaciją žiūri pavėluotai – pvz., per tokią televiziją, kuri suteikia galimybę transliaciją žiūrėti jums patogiu metu. Balsavimas vyksta tik tiesioginės transliacijos metu, tad jai pasibaigus jokie balsai tikrai nebus įskaičiuoti. Kai kurie žiūrovai užsimiršta ir dėl to piktinasi.

Ir dar vienas dalykas – nepamirškite, kad iš vieno abonento galima balsuoti penkis kartus, į šį skaičių įeina ir skambučiai, ir žinutės.

– Yra šalių, kurios organizuoja uždaras atrankas – šalies atstovą išrenka nacionalinis transliuotojas. Kaip manote, ar toks atrankos principas būtų priimtinas Lietuvoje?

– „Eurovizijos“ taisyklės tai leidžia – nacionalinis transliuotojas susitaria su atlikėju ir kompozitoriumi, kuris turės sukurti dainą. Būna ir taip, kad pirma išsirenka dainą, o paskui ieško, kas ją atliks. Lietuvoje nacionalinė atranka, kad ir kaip blogai apie ją būtų kalbama, yra populiari – visi nori ją matyti ir dalyvauti tame procese. Tad manau, kad kol kas toks principas Lietuvai yra priimtiniausias.

– Esate Lietuvos delegacijos vadovas „Eurovizijoje“. Kokie darbai lauks nuskambėjus atrankos finalui?

– Šiais metais nacionalinę atranką baigiame gana vėlai. Kovo 12-osios vidurnaktis yra terminas, iki kurio reikia pateikti visus dokumentus didžiosios „Eurovizijos“ rengėjams. Tad pirmasis darbas, vos išgirdus laimėtoją, bus sukelti visus dokumentus į sistemą.

Galiu išduoti paslaptį – visų finalininkų paprašėme iš anksto paruošti visus dokumentus, pradedant nuotraukomis, dainų tekstais, atlikėjų biografijomis ir baigiant fonogramomis. Kad vos pasibaigus finalui, iškart galėtume pateikti visą reikalingą medžiagą, susijusią su nugalėtoju. O kitą rytą išskrisiu į tradicinį delegacijų vadovų susitikimą, kuris visuomet vyksta iki „Eurovizijos“ likus keliems mėnesiams. Tad atrankos finalu darbai tikrai nesibaigia.   

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Eurovizija

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...