captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sako, dėl skonio nesiginčijama. O kaip dėl „Eurovizijos“?

Liaudies išmintis lyg ir byloja, kad dėl skonio nesiginčijama. Tačiau aistros dėl skonio verda „Eurovizijos“ dainų konkurse, kur kovojama dėl numylėtinių vietos po saule. Žiūrovų nesutarimai dėl skonio pratrūksta ir LRT Televizijos laidoje „Duokim garo“, ir kituose atlikėjų konkursuose.
 TT News Agency/Scanpix nuotr.
TT News Agency/Scanpix nuotr.

Liaudies išmintis lyg ir byloja, kad dėl skonio nesiginčijama. Tačiau aistros dėl skonio verda „Eurovizijos“ dainų konkurse, kur kovojama dėl numylėtinių vietos po saule. Žiūrovų nesutarimai dėl skonio pratrūksta ir LRT Televizijos laidoje „Duokim garo“, ir kituose atlikėjų konkursuose.

Tiesiog sako – baikim ginčus

Gal liaudies išmintis klysta arba yra ne visai taip, kaip įsivaizduojama kartojant garsų posakį? Etnologas Libertas Klimka portalui LRT.lt pateikia savo versiją. Jo teigimu, tokie pasakymai egzistuoja, bet taikomi nebent kraštutiniais atvejais.

„Taip sakoma, kai nebėra, ką sakyti. Bet juk vis tiek yra geras ir blogas skonis. Visi žino, kad „Eurovizija“ yra masinio naudojimo produktas – ne elitinis dalykas. Nors, aišku, nušlifuotas, gerai atrodo. Bet kaime žmonės atsirinkdavo. Kodėl liaudies dainos yra tobulos? Nes jos – nušlifuotos per šimtmečius“, – LRT.lt tvirtina L. Klimka

Savo ruožtu pasakymas „dėl skonio nesiginčijama“, etnologo nuomone, yra tik būdas sustabdyti įsiplieskusį ginčą: „Kai nebėra, ką sakyti, tada ir drėbtelima, kad nebėra, dėl ko ginčytis.“

O filosofas VDU profesorius Gintautas Mažeikis pažymi, kad liaudies išmintis yra ikikritinis, ikifilosofinis suvokimo būdas.

Vis dėlto dėl skonio – ginčijamasi

„Posakis „dėl skonio nesiginčijama“ – de gustibus non est disputandum – atkeliauja dar iš viduramžių scholastikos, kai buvo teigiama, kad argumentuoti teiginių teisingumą nurodant į malonumą ar džiaugsmą yra netinkama, – sako G. Mažeikis. – Estetiniai argumentai svarstant logines ir teologines problemas yra nepamatuojami.“

Vis dėlto renesanso laikotarpiu, filosofo žodžiais, nuomonė pasikeičia, atkreipus dėmesį į retoriką ir įtikinėjimo svarbą, kuri gali pralenkti net logikos reikšmingumą.

„Baroko laikotarpiu gimusi katalikiška propaganda jau atvirai diskutavo, kad skonis nėra individualus reikalas ir politiniais tikslais dėl skonio verta ginčytis. Taip posakis „dėl skonio nesiginčijama“ liko scholastų ir į rinką ir politiką nepakviestų žmonių argumentu“, – svarsto G. Mažeikis.

Dar iki Immanuelio Kanto ir politikoje, ir rūmų estetikoje dėl skonio buvo ginčijamasi. „Štai kodėl I. Kantas kalba apie skonio intersubjektyvumą, tai yra kolektyvinį bendrumą, kuris turi dėsnio formą. Didingumo, harmonijos, šlovės, garbės jautimas yra ne asmeninis reikalas, o gebėjimas suvokti civilizuojančias idėjas. Taigi dėl estetinio skonio galima ir reikia ginčytis, nes kalbame apie mus civilizuojančias grožio, darnos idėjas“, – tvirtina filosofas.

Kartu jis pripažįsta, kad šių idėjų raidos trajektorijos ir turinys gali esmingai skirtis įvairiose tautose, klasėse, tarp įvairaus išsilavinimo grupių.

Lemia paklausa

G. Mažeikis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiandien skonis yra ne tik menininkų, bet ir meno bei populiariosios kultūros rinkos dalykas. „Rinka, prekyba emocijomis ir vaizdais remiasi ne bendromis idėjomis, ne ideologine civilizacijos vizija, o elementaria paklausa“, – sako jis.

Skonis, auditorijos poreikiai yra nuolatos gaminami, platinami, matuojami, koreguojami. „Marketinginiai“ naujo skonio skiepijimo būdai, filosofo teigimu, yra panašūs ir tradicinėje prekių ir paslaugų sferoje, ir populiariojoje kultūroje.

„Eurovizija“ demonstruoja tai, kad estetinis vartojimas tapo ne tik civilizaciniu ir rinkos, bet ir politiniu reikalu, LRT.lt sako G. Mažeikis. Jis pripažįsta, kad skonio teritorijos peržengia valstybių ribas, tačiau kartu pastebi, kad valstybių simpatijos ir antipatijos, nors ir daro įtaką, tačiau nelemia diskusijų apie priimtinas ir nepriimtinas estetiškumo formas.

„Eurovizija“ yra dainos, šou, rinkos ir politikos neatskiriamas mišinys. Ir nors įtikti visiems neįmanoma, vis dėlto ši dainos, šou, rinkos ir politikos sinergija turi tam tikrų kasmetinių tendencijų, kurias tokių festivalių ekspertai ir stengiasi nuspėti“, – svarsto LRT.lt pašnekovas.

Nekaltinkime paviršutiniškumu to, kas paviršutiniška

G. Mažeikis negaili ir skepsio populiariajam dainų konkursui. Jo teigimu, „Eurovizija“ yra lengvo žanro konkursas. Vadinasi, didelių melodijos ir atlikimo naujovių ar ko nors gilaus, reikšmingo joje neverta ieškoti, tad nėra prasmės šio projekto kritikuoti dėl jo paviršutiniškumo.

„Lengvumas ir daugybė pasikartojimų, kuriais skrieja panašūs projektai, turi ne tik meninę reikšmę, kuri labai menka, bet ir socialinę, politinę, politiškai įteisinant įvairovę ir tampant vienu iš Europos kultūrinės galios simboliu. Ne veltui kovojantys prieš europines vertybes tikėjimai ir šalys šį konkursą nurodo kaip jiems priešiškų idealų rinkinį“, – sako filosofas.

LRT.lt primena, kad šių metų konkurso finale dalyviai pasirodys tokia tvarka:

 1. Slovėnija

 2. Prancūzija

 3. Izraelis

 4. Estija

 5. Didžioji Britanija

 6. Armėnija

 7. Lietuva

 8. Serbija

 9. Norvegija

 10. Švedija

 11. Kipras

 12. Australija

 13. Belgija

 14. Austrija

 15. Graikija

 16. Juodkalnija

 17. Vokietija

 18. Lenkija

 19. Latvija

 20. Rumunija

 21. Ispanija

 22. Vengrija

 23. Gruzija

 24. Azerbaidžanas

 25. Rusija

 26. Albanija

 27. Italija

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Eurovizija

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...