captcha

Jūsų klausimas priimtas

Verslas skaičiuoja, o valstybė išlaidauja

Jei skraidai, nėra ko taupyti. Tokiu principu pernai vadovavosi daugelis valdininkų, kurių kelionės lėktuvu kainavo gerokai daugiau, nei mokėjo verslo atstovai.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Jei skraidai, nėra ko taupyti. Tokiu principu pernai vadovavosi daugelis valdininkų, kurių kelionės lėktuvu kainavo gerokai daugiau, nei mokėjo verslo atstovai.

Pernai verslininkų keliai dažniausiai driekėsi į Maskvą, Varšuvą, Frankfurtą, Stokholmą ir Kopenhagą, valdininkų – į Briuselį.

„Lietuvos ryto“ kalbintų kelionių agentūrų duomenimis, vidutinė privataus ir valstybinio sektoriaus atstovų kelionės kaina skiriasi maždaug trečdaliu.

Abiem keliautojų grupėms labiau patinka tradicinės oro bendrovės. Tačiau verslininkai, priešingai nei valdininkai, nevengia ir skrydžių su žemų sąnaudų kompanijomis.

„Verslininkai daug lankstesni, kai planuojamos kelionių išlaidos ir perkami skrydžių bilietai. Jei aukšto rango klientai vyksta į svarbų susitikimą, jie renkasi tokį variantą, kad skrendant būtų sugaišta mažiausiai laiko.

Jeigu vykstama, tarkime, į parodą užmegzti naujų ryšių, verslininkai renkasi pigiausią variantą“, – pasakojo Bilietų platinimo centro (BPC) vadovas Gvidas Aukštuolis.

BPC duomenimis, užpernai verslininkai vienam skrydžiui išleido vidutiniškai 935,12 lito, pernai – 1092,36 lito. Valstybės tarnautojų vidutinė skrydžio kaina siekė maždaug 1400 litų.

„Akivaizdu, kad valstybės institucijoms kaina nėra svarbiausia: vykdami į komandiruotę tarnautojai pirmiausia nori patogumų“, – sakė G. Aukštuolis.

BPC vadovui pritarė ir kitų skrydžių bilietus parduodančių kompanijų atstovai.

„Valstybinio ir privataus sektoriaus kelionių kryptys bei išlaidos labai skiriasi. Keturi iš penkių valstybės tarnautojų skrydžių – į Briuselį. Tačiau valstybė skrydžiams išleidžia apie 30 procentų daugiau nei verslas.

Matyt, pagrindinė priežastis – didelės spragos Viešųjų pirkimų įstatyme ir nenoras prisiimti atsakomybės už išlaidas“, – aiškino turizmo agentūros „Estravel“ vadovė Žydrė Gavelienė.

Iš Vilniaus į Belgiją skraido dvi aviakompanijos: „Brussels Airlines“ – į Briuselį, o „Ryanair“ – į Šarlerua.

Pastarasis miestas yra kelios dešimtys kilometrų nuo Belgijos sostinės, todėl valdininkai beveik visuomet renkasi brangesnį, bet tiesiogiai skraidinantį vežėją.

Jei keliautojai užsako skrydį mažiausiai prieš 14 dienų ir renkasi nekeičiamą bilietą, vidutinė skrydžio kaina Europoje siekia apie 700 litų.

„Didžiausią kainą moka tie, kurie kelionių negali suplanuoti iš anksto“, – sakė agentūros „Estravel“ vadovė.

Atpigo nedaug

Pernai lėktuvų bilietai į kai kurias šalis šiek tiek atpigo. Ispanijos, Graikijos ir Prancūzijos vežėjų bilietų kaina susitraukė 3–5 proc., tam turėjo įtakos euro zonos skolų krizė.

Kai kurių kompanijų kainoms įtakos turėjo streikai, vežėjai buvo priversti skelbti akcijas. Tačiau toks kainų kritimas laikinas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...