captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaunas svajoja apie 300–500 Lt mažesnes sąskaitas gyventojams

Renovavus Petrašiūnų katilinę Kauno mieste, vidutiniškai vartotojams metinė šilumos sąskaita galėtų sumažėti 300 - 500 litų, tokiais skaičiavimais vadovaujasi „Kauno energija“ ir „Lietuvos elektrinė“, planuodamos bendrą projektą.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Renovavus Petrašiūnų katilinę Kauno mieste, vidutiniškai vartotojams metinė šilumos sąskaita galėtų sumažėti 300–500 litų, tokiais skaičiavimais vadovaujasi „Kauno energija“ ir „Lietuvos elektrinė“, planuodamos bendrą projektą.

„Projektas yra ankstyvojoje stadijoje, bet yra daromi žingsniai ruošiantis bendradarbiauti su „Lietuvos energija“. Jeigu bus nuspręsta, tai bus kombinuoto ciklo blokas, pritaikytas šilumos ir elektros gamybai, projekto įgyvendinimas užtruktų ne mažiau kaip dvejus metus. Jeigu tai bus vien tik biokuro deginimo ir šilumos gamybos įrenginiai, galima pasiruošti iki kito šildymo sezono pradžios“, – pasakoja „Kauno energijos“ vadovas Rimantas Bakas.

Jis skaičiuoja, kad pradėjus veikti Petrašiūnų katilinei, šilumos kainos sumažėtų, o gyventojams vidutiniškai per metus išlaidos šildymui sumažėtų 300–500 litų.

R. Bakas dėsto, kad investicija į vieno megavato (MW) instaliuoto galingumo biokuro deginimo gamyklą Petrašiūnuose siektų apie 1 mln. litų, o jeigu tai būtų kogeneracija, t.y. elektros ir šilumos gamyba, investicija į vieną instaliuotą MW gali būti iki 5 kartų didesnė.

Tad, jei Petrašiūnuose būtų įrengiama 50 megavatų (MW) šilumos ir 17 MW elektros, jėgainė, investicija į šilumą galėtų sudaryti apie 50 mln. litų, o į elektros gamybą – dar apie 85 mln. litų. Skaičiuojama, kad tokio galingumo jėgainė galėtų užtikrinti 30–35 proc. miesto šilumos poreikio, o šilumą gaminti beveik ketvirtadaliu pigiau, nei ji dabar perkama iš Kauno termofikacinės elektrinės (KTE).

„Šiuo metu „Kauno energija“ daro poveikio aplinkai vertinimą ir su „Lietuvos energija“ turi ketinimų skurti bendrą įmonę bei statyti naują arba rekonstruoti esamą jėgainę kūrenti biokurui Petrašiūnuose, 40–50 MW galios, – patvirtino Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Gediminas Žukauskas. – O reikalas yra tas, kad Petrašiūnuose esant „Kauno energijos“ nuosavai katilinei, ji sumažintų aukščiausią šilumos kainos lygį mieste.“

Kaunas – vienas brangiausių

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, šiemet lapkritį Kaunas užėmė 8-ą vietą pagal šilumos brangumą ir aplenkė visus didžiuosius šalies miestus. Brangiau šiluma kainuoja tik Šalčininkuose, Biržuose, Joniškyje, Pakruojyje, Trakuose, Prienuose ir Anykščiuose.

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas ir Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas Valdas Lukoševičius paaiškina, jog Kaune vienos didžiausių sąskaitų gyventojus pasiekia ne tik dėl brangiai perkamos šilumos energijos, bet ir dėl didžiausių nuostolių.

„Kaunas nuo nepriklausomybės atkūrimo prarado didžiausią kiekį šilumos vartotojų, nes atsijungė ir bankrutavo didžiuliai pramoniniai rajonai, pastatai. Kaune šilumos pardavimas sumažėjo beveik 3,5 karto per pastaruosius 20 metų. Vamzdynų dydis lemia, kad santykiniai šilumos nuostoliai Kaune yra patys aukščiausi – 18 proc., kai Lietuvos vidurkis – 15 proc.”, – pasakoja jis.

Kita priežastis, kodėl Kaune šilumos kainos yra vienos didžiausių – nedidelė konkurencija parduodant šilumą miesto šilumos tiekėjui „Kauno energijai“. Nors Kaune yra keli nepriklausomi šilumos tiekėjai, pavyzdžiui, didžiausia – KTE ir mažieji „GECO Kaunas“ ir „Lorizon energy“, konkurencija dėl kainos dar sustiprėtų, kai pati „Kauno energija“ turės galimybę šilumą gamintis pigiau. Pasak V. Lukoševičiaus, šiuo metu bendrovė gali užtikrinti apie 60 proc. miesto šilumos poreikio savo katilinėse, tačiau jų aktyviai nenaudoja, nes įrengimai nerenovuoti ir nekonkurencingi.

„Reiktų suprasti, kol nepriklausomų gamintojų rinkoje yra mažai, jie esminės įtakos kainoms nedaro, nes šilumos tiekėjas, vietoje to, kad pats degintų dujas ir gamintų šilumą, ją beveik ta pačia kaina perka iš nepriklausomų gamintojų, todėl galutiniam vartotojui dėl to šilumos kaina iš esmės nesikeičia. Šilumos kainas galima sumažinti kol kas tik vienu būdu, reikia, kad pats šilumos tiekėjas turėtų mažesnes taip vadinamas palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas. Jos yra viršutinė kartelė kainos, kurią gali gauti nepriklausomi gamintojai ir jie visi spraudžiasi iki tos kartelės viršaus ir jokios nuolaidos nedaro. Tas pats yra Kaune – atsirado nauja „GECO“ katilinė ir jie reikalauja mokėti beveik tokią pat kainą kaip „Kauno energijos“ šaltiniuose, – dėsto V. Lukoševičiaus. – Be to, dabar užvirė didelis ginčas su KTE, nes ir KTE, pagal Šilumos ūkio įstatymo neseniai pakeistas nuostatas, privalo parduoti ne didesne kaina kaip paties šilumos tiekėjo, t.y. „Kauno energijos“ palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Ginčas užvirė dėl to, kad jiems nebemokama ta kaina, kurią jie norėtų gauti.“

„Dabar „Kauno energija“ perka šilumą iš KTE ne brangiau nei pati gamintų kūrendama dujas, o pastačius šitą katilinę, „Kauno energija“ turėtų pirkti ne didesne kaina negu nuosavame šaltinyje gaminamos šilumos energijos kaina, tame pat kainų lygyje - tai būtų didelis pliusas. Žinoma, nepriklausomi šilumos tiekėjai kainą šiek tiek mažina, bet jie yra verslo objektai ir stengiasi generuoti maksimalų pelną. Kol nebus pakankamos konkurencijos, rinką diktuos pagrindinis žaidėjas, o kiti lygiuosis į tą kainą. Petrašiūnų katilinės atsiradimas turėtų paveikti kainą teigiamai, bet ne visiems: vartotojams ji mažėtų, o mūsų partneriams šilumos gamintojams reikėtų mažinti gamybos apimtis, taip pat ir mažinti savo pelningumus“, – patvirtino ir R. Bakas.

V. Lukoševičius skaičiuoja, jog dėl šios priežasties brangiai Kaune kainuoja ir šilumos nuostoliai: jei Kaunas 80-90 proc. reikalingos šilumos perka iš KTE, tai ir brangūs šilumos nuostoliai gula į galutinę kainą vartotojams.

„Tai ir yra atsakymas, kodėl Kaune tokia brangi šiluma, – teigia jis. – Jeigu atsirastų termofikacinė elektrinė, atliekų deginimo gamykla ir nuosavi šaltiniai, tada atsiranda galimybė konkuruoti. Tie šilumos gamintojai ne tik gamina šilumą, bet ir generuoja elektrą, utilizuoja komunalines atliekas ir gali sąnaudas paskirstyti tarp kelių veiklų, o tada mažesnės kainos pasijaus ir galutiniams vartotojams.“

V. Lukoševičius svarsto, jog smulkūs nepriklausomi gamintojai greičiausiai pradės konkuruoti ne šią, o kitą vasarą, kai šilumos poreikis bus nedidelis, o jų gaminamos šilumos – perteklius.

Šilumos kainos gamybos kartelė galėtų smukti

„Įvairiais scenarijais vertinant, Kaune galima pasiekti iki 25 proc. šilumos gamybos ekonomiją, palyginti su KTE kaina. Atitinkamai, jei dabar šilumos kilovatvalandės gamyba KTE kainuoja apie 20 centų, tad galima pasiekti 14–15 centų gamybos kainą, – skaičiuoja „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas. - Petrašiūnai gamintų šilumą ne visam Kauno miestui, o jo daliai, dėl to bendroje šilumos sąskaitoje mažėjimas galėtų sudaryti apie 10 proc.”

Lapkričio duomenimis, visa šilumos kaina Kaune su PVM sudaro apie 32–33 centus, tad pradėjus veikti Petrašiūnams, kilovatvalandė galėtų kainuoti 27-28 centus. Lapkritį Vilniuje šilumos kaina siekė apie 30 ct/kWh, kai Klaipėdoje – apie 28 ct/kWh.

„Manau, Kaune verta statyti kogeneracinę elektrinę, nes biokuo kogeneracinės elektrinės didžiuosiuose miestuose pasiteisina“, – sako D. Misiūnas.

„Kauno energijos“ ir „Lietuvos energijos“ bendradarbiavimui yra išreiškusi pritarimą Kauno miesto savivaldybės taryba.

Be to, Kaune iki 2016 metų atliekų deginimo gamyklą planuoja statyti „Fortum Heat Kaunas“ – ji taip pat parduotų šilumą miestui.

„Rinkoje atsiradus bent trims stipriems žaidėjams, tai bus optimalus variantas ir kapitalo sąnaudoms ir kainos mažumui: pavyzdžiui, Petrašiūnai, KTE ir „Fortum Heat Kaunas“. Manau, kad trijų banginių atsiradimas Kaune duotų maksimalią naudą šilumos vartotojams“, – sako R. Bakas.

„Kauno energija“ tiekia šilumą 117 tūkst. buitinių vartotojų ir 3,6 tūkst. įmonių bei organizacijų Kauno mieste bei rajone.

www.DELFI.lt
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...