captcha

Jūsų klausimas priimtas

Grąžinti daugelį netikusių prekių Lietuvoje beveik neįmanoma

Šventinio pirkimo karštinės užvaldyti klaipėdiečiai neretai pakliūva į prekybininkų pinkles – įsigyja daiktų, kurie visiškai neatitinka lūkesčių. Jie lieka dulkėti pačių pirkėjų ar žmonių, kuriems skirta dovana, namuose. Priešingai nei užsienyje, grąžinti daugelį netikusių daiktų Lietuvoje faktiškai neįmanoma.
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Šventinio pirkimo karštinės užvaldyti klaipėdiečiai neretai pakliūva į prekybininkų pinkles – įsigyja daiktų, kurie visiškai neatitinka lūkesčių. Jie lieka dulkėti pačių pirkėjų ar žmonių, kuriems skirta dovana, namuose. Priešingai nei užsienyje, grąžinti daugelį netikusių daiktų Lietuvoje faktiškai neįmanoma.

Paveikslėlis neatitiko žaislo

Kad rinktis dovanas reikia ypač atidžiai, įsitikino 25 metų klaipėdietė Sigita Ališauskienė. Nupirkusi kalėdinę dovaną devynių mėnesių dukrelei moteris pasijuto apgauta.

Klaipėdietė pasakojo, kad mažylei, kuri švenčia pirmąsias savo Kalėdas, norėjo nupirkti „stumduką“ – žaislą, į kurį įsikibęs vaikas gali eiti. Pastarasis taip pat galėjo būti permontuotas į staliuką.

„Viename prekybos centre radau tokį žaislą. Ant dėžės buvo pavaizduota, kad „stumduką“ galima paversti staliuku. Man net mintis nekilo, kad žaislas gali būti kitoks, nei pavaizduota ant pakuotės. Tad be jokių dvejonių jį ir nupirkau“, – pasakojo klaipėdietė.

Praėjus kelioms dienoms moteris nusprendė geriau apžiūrėti dukrelei skirtą dovaną. Išpakavus žaislą, kuris kainavo apie 100 litų, teko nusivilti. Paaiškėjo, kad jis skiriasi nuo pavaizduotojo ant pakuotės.

S. Ališauskienės teigimu, tai buvo tik „stumdukas“. Staliuko iš jo nebuvo galima sumontuoti. Trūko ir kai kurių kitų ant pakuotės pavaizduotų dalių.

Prekę atsisakė pakeisti

Klaipėdietė bandė grąžinti žaislą į parduotuvę, bet jo nepriėmė. Pirkėjai iš karto buvo pasakyta, kad žaislai pagal Lietuvoje galiojančią tvarką nėra keičiami.

„Parodžiau prekybos centro darbuotojams dėžę ir paklausiau, kas, jų nuomone, yra viduje. Jie man pasakė, kad „stumdukas“, kuris virsta staliuku. Ištraukus žaislą, darbuotojai patys nustebo“, – pasakojo moteris.

Anot jaunos mamos, darbuotoja guodėsi, kad dažnai tenka aiškintis dėl gamintojų kaltės. Ant dėžių būna nurodytos vienos funkcijos, o smulkiomis raidėmis parašyta, kad jos gali keistis.

Grįžusi namo S. Ališauskienė geriau apžiūrėjo žaislo dėžę. Ji rado smulkiu šriftu užrašytus kodus su žaislų paveikslėliais.

Ant dėžės taip pat buvo užrašas nedidelėmis raidėmis anglų kalba, kad žaislo modifikacija gali keistis.

„Tikrai pikta, kad perki vieną daiktą, o gauni kitą“, – teigė moteris.

Įsigijo netinkamą girliandą

Ruošiantis šventėms nusvilti teko ir klaipėdietei Vaidai. Moteris pirko girliandą eglutei.

„Kai pirkau, atrodė, jog papuošimas tiks eglutei, bet paaiškėjo, kad jis per trumpas. Buvo paliktas tik ilgas laidas be lempučių įjungti į elektros tinklą“, – tvirtino klaipėdietė.

Moteris girliandą taip pat bandė grąžinti, bet nesėkmingai. Jos taip pat nekeičiamos ir negrąžinamos.

„Keista, kad negali pasikeisti paprasčiausios girliandos. Juk daiktas nesugadintas“, – pastebėjo moteris.

Nereikia pildyti anketų

Svečiose šalyse gyvenantys klaipėdiečiai vienbalsiai tvirtina, kad nepatikusį daiktą galima grąžinti visiškai paprastai, be jokių nepatenkintų pardavėjų minų.

JAV įsikūrusi Ingrida pasakojo, kad į parduotuvę galima grąžinti ir keisti faktiškai visas prekes. Pardavėjai net nepaklausia, kodėl pirkėjas taip elgiasi.

„Kartą grąžinau kelis mėnesius dėvėtus batelius, nes jie buvo nepatogūs. Jokių problemų nekilo. Sunkiai įsivaizduoju, kaip tai pavyktų padaryti Lietuvoje“, – tvirtino mergina.

Anot Ingridos, grąžinti ar pasikeisti JAV galima ir nešiotą prabangią suknelę, ir šiek tiek naudotus kvepalus ar keptuvę, ir buitinę techniką. Keičiami net nepatikę maisto produktai.

„Niekam net nekyla klausimų, kodėl grąžini daiktą. Nereikia rašyti pasiaiškinimo ar pildyti anketų. Siekiama, kad klientas būtų patenkintas“, – pasakojo mergina.

JAV grąžinti galima ir nepanaudotą kosmetiką. Brangūs gaminiai priimami atgal ir šiek tiek išnaudoti. Grąžinti ar pakeisti galima ir dovanas. Joms išrašomas specialus kvitas, kuriame nenurodoma kaina.

„Kiek girdėjau, JAV įstatymuose nėra numatyta, kad parduotuvė turi priimti ar pakeisti netikusią prekę. Tai pirkėjo ir pardavėjo reikalas“, – dėstė Ingrida.

Priėmė atgal kremą

Grąžinti prekes paprasta ir Vakarų Europos šalyse. Anglijoje, Airijoje, Norvegijoje yra nustatytas ilgesnis laikas, per kurį galima tai padaryti, – 30, o ne 14 dienų kaip Lietuvoje.

Šiose šalyse jau kuris laikas gyvenantys klaipėdiečiai tvirtino, kad ši procedūra labai paprasta, jei turi čekį. Daiktas turi būti nenaudotas.

Keičiami ne tik rūbai ir batai, bet ir buitinė technika, kiti daiktai.

Anot Londone gyvenančios Jolantos, Anglijoje tam tikrais atvejais keičiama ir kosmetika. Mergina tvirtino, kad prieš kelias dienas įsigijo kremą, bet neveikė purškiklis. Pardavėjai daiktą pakeitė.

„Kadangi prekė brokuota, ją turi pakeisti ar grąžinti pinigus visos parduotuvės“, – pabrėžė Jolanta.

Taip pat mergina pasakojo, kad Anglijoje keičiama ir naudota kai kurių firmų brangi kosmetika, jei ši netinka odai. Tai padaryti galima per 1–2 mėnesius. Tačiau tokia tvarka galioja ne visose įstaigose.

Pailgino grąžinimo terminą

Dubline įsikūrusi Giedrė pasakojo, jog įrodžius prekės netinkamumą – pavyzdžiui, kad batai labai nepatogūs, o buvo reklamuojami kaip išskirtinai patogūs, galima atgauti pinigus ir už dėvėtą daiktą.

Anot jos, galima grąžinti ir nenaudotas elektrotechnikos priemones, reikia tik turėti pirkimo kvitą.

„Daiktų grąžinimas ar keitimas Airijoje įprastas dalykas. Kalėdiniu laikotarpiu kai kurios parduotuvės net pratęsia prekių grąžinimo terminą iki pusantro mėnesio ir daugiau“, – pasakojo Giedrė.

Norvegijos parduotuvių persirengimo kabinose net kabo įspėjimai: „Neskubėk, parsinešk namo. Jei netiks, grąžinsi“. Šioje šalyje gyvenanti Simona tvirtino, kad problemų nekyla ir dėl buitinės technikos.

„Net pametus pirkimo čekį yra galimybė atsiimti, pinigus už netinkamą daiktą ar pasikeisti jį kitu. Pirkimo kvitą galima gauti per banką. Be to, ir pačios parduotuvės užregistruoja pirkėjo duomenis. Kilus rūpesčių dėl čekio, galima atsekti, ar pirkėjas čia įsigijo prekę“, – tvirtino Simona.

Mergina prisiminė, kad pernai nusipirko virtuvės kombainą, parsinešė namo, o šis neveikė.

„Grįžau į parduotuvę. Man pasiūlė jį pakeisti, tačiau aš tokio pat jau nebenorėjau. Pardavėja man paaiškino, kad pinigų negrąžins, bet išrašė čekį, suteikiantį teisę už tą sumą apsipirkti parduotuvėje“, – pasakojo Simona.

Vokietijos mažesniuose miesteliuose daiktą galima grąžinti net tais atvejais, jei pigiau jį radai kitoje parduotuvėje. Pardavėjai arba taiko nuolaidas, arba grąžina pinigus.

Atsiranda ir sukčiaujančiųjų

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėja Vijoleta Budriuvienė pabrėžė, kad kiekviena šalis turi savo tvarką, kokios ir kaip keičiamos ar grąžinamos prekės.

„Būna, kad žmonės aiškina, kad Vokietijoje ar Anglijoje yra kita tvarka, bet Lietuva turi savo“, – tvirtino vedėja. Ji sutiko, kad Lietuvoje prekių, kurių negalima grąžinti ar pasikeisti, sąrašas – labai ilgas.

Pasak V. Budriuvienės, po švenčių paprastai padaugėja skundų, kad pardavėjas nenori priimti vienos ar kitos prekės. Dažniausiai kreipiamasi dėl rūbų, batų.

Tai vienos pagrindinių prekių, kurias galima grąžinti ar pasikeisti Lietuvoje. Tą reikia padaryti per 14 dienų. Drabužiai ar batai neturi būti dėvėti. Pirkėjas taip pat privalo turėti čekį.

„Žmonės nusiperka rūbą ar batus, pabūna šventėje, o po jos nori grąžinti. Aiškina, kad daiktas nedėvėtas, bet jaučiamas prakaito kvapas ar yra nutrinti padai“, – pasakojo vedėja.

Instrukcijos – ilgos ir sudėtingos

Prieš įsigyjant prekę, V. Budriuvienė pirkėjams pataria įsitikinti, kad gaminys veikia.

„Nemažai skundų gauname dėl televizorių. Žmonės piktinasi, kad parsivežė namo, o šio ekranas įskilęs ar įlinkęs korpusas. Mes negalime nustatyti, kada buvo padarytas pažeidimas. Todėl pirkėjams patariame patiems gerai apsižiūrėti daiktą“, – pabrėžė vedėja.

Būtent dėl neapsižiūrėjimo, vedėjos nuomone, nusiperkami žaislai, kurie neatitinka lūkesčių.

„Per išpardavimus visi griebia, kas pasitaiko po ranka. Nežiūri, kas yra dėžėje. Nėra nustatyta, kokio dydžio raidėmis turi būti nurodyta, kad žaislo modifikacija gali kisti“, – aiškino vedėja.

Žaislus galima grąžinti tik tuo atveju, jei šis nevykdo nurodytų funkcijų. Rašoma, kad pulteliu valdoma mašina turi apsiversti, o ši to nedaro.

Pasak vedėjos, daug nesusipratimų kyla ir dėl to, kad pirkėjai neperskaito ilgų instrukcijų, kurios pridedamos prie sudėtingesnių elektrotechnikos prekių.

„Kai žmogus kreipiasi į mus, paaiškėja, kad viskas buvo aprašyta“, – akcentavo V. Budriuvienė.

Žvelgia geranoriškai

Anot prekybos tinklo „Norfa“ atstovo Dariaus Ryliškio, po švenčių visada sulaukiama daugiau prašymų pakeisti prekę ar grąžinti pinigus. Dažniausiai kreipiamasi dėl žaislų.

Nors šie įtraukti į nekeičiamų ir negrąžinamų daiktų sąrašą, įmonė į prašymus reaguoja geranoriškai.

„Vertiname kiekvieną atvejį atskirai. Jei žmogus turi čekį, žaislas nesugedęs, o pakuotė tvarkinga, priimame jį. Grąžinimo priežastys – įvairios. Paprastai aiškinama, kad vaikas gavo dovanų du vienodus žaislus“, – teigė D. Ryliškis.

Įmonės „Maxima LT“ atstovė Olga Malaškevičienė tikino, kad prašymų priimti atgal daiktą po švenčių nepadaugėja. Ji spėjo, kad taip yra todėl, kad Lietuvoje nėra įprasta prie dovanos pridėti pirkimo čekio.

***

Nekeičiamos ir negrąžinamos prekės Lietuvoje:

parfumerija, kosmetika ir tualetiniai preparatai; 

fotografijos ir kinematografijos prekės;

knygos, reprodukcijos ir kiti poligrafijos gaminiai;

audiniai;

kiliminės grindų dangos, išskyrus kilimus ir kilimėlius;

apatiniai drabužiai;

naktiniai marškiniai, pižamos ir panašūs gaminiai;

kūdikių drabužėliai;

pėdkelnės, kojinės, puskojinės;

liemenėlės, korsetai;

perlai, brangakmeniai, taurieji metalai ir jų dirbiniai, išskyrus dirbtinę bižuteriją;

mašinos ir mechaniniai įrenginiai;

elektros mašinos ir įrenginiai;

garso įrašymo ir atkūrimo bei televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai;

antžeminio transporto priemonės;

laivai, valtys ir plaukiojantys įrenginiai;

optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai;

laikrodžiai;

muzikos instrumentai;

ginklai ir šaudmenys;

baldai, patalynės reikmenys, šviestuvai;

žaislai, žaidimai, išskyrus sporto ir meškeriojimo reikmenis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...