captcha

Jūsų klausimas priimtas

Svajojantiems apie didelį verslą specialistai pataria į Suomiją nesidairyti

Kalėdos Laplandijos verslininkams pelną neša kone pusę metų. Sezonui prasidėjus lapkritį, turistų srautai plaukia čia lankyti Kalėdų senelio, pasivažinėti jo rogėmis, įkinkytomis elniais, paslidinėti ar išbandyti kitų žiemiškų pramogų, kurios čia tęsiasi iki gegužės. 

Kalėdos Laplandijos verslininkams pelną neša kone pusę metų. Sezonui prasidėjus lapkritį, turistų srautai plaukia čia lankyti Kalėdų senelio, pasivažinėti jo rogėmis, įkinkytomis elniais, paslidinėti ar išbandyti kitų žiemiškų pramogų, kurios čia tęsiasi iki gegužės.

Vietiniai verslininkai apie verslo plėtrą į pietų Suomiją net negalvoja – tai, kas neša pelną šiaurėje, kitur, pasak jų, vargu ar pasiteisintų. O specialistai pataria planus pradėti verslą Suomijoje apskritai gerai apsvarstyti. Esą šioje šalyje susikrauti iš verslo turtus, ko gero, niekada nepavyktų.

Tūkstančiai laiškų, dar daugiau dovanų ir elfai padėjėjai, nė per žingsnį nesitraukiantys nuo svečių. Taip atrodo Kalėdų senelio ir elfų namas Laplandijoje, Levio miestelyje. Namo prižiūrėtojai sako, kad prieš Kalėdas čia apsilanko tūkstančiai vaikų. Čia jiems smalsu pamatyti ne tik Kalėdų senelį, bet ir į roges įkinkytus jo elnius.

Kalėdų verslas Laplandijoje klesti ne tik prieš Kalėdas ir ne tik senelio namuose. Jų savininkė, „Išprotėjusio elnio“ prekės ženklo įkūrėja, žinoma verslininkė sako, kad turistai čia to ir atvažiuoja – patirti tikrąją Kalėdų dvasią. Beje, nors turistams elniai – tikra pramoga, vietiniams gyventojams, kaip patys juokauja, jie jau gerokai pabodę.

Paivikki Palosaari priklauso didžioji dalis Levio restoranų, taip pat viešbutis, tačiau verslo plėsti moteris sako neketinanti. Mat Laplandijos turistų poreikiams viešbučių ir restoranų užtenka tiek, kiek yra, o plėstis į kitą Suomijos dalį ji nenori. Pasak jos, mieliau gerus pusę metų pati mėgaujasi Kalėdomis. Be to, pietuose reikėtų galvoti visai kitą viešbučių ir restoranų koncepciją ir neaišku, ar tai pasiteisintų. Laplandijoje, pasak jos, daug paprasčiau.

 „Verslas, nuo kurio pradėjau – elnių grilis. Taip pat rūpinausi atostogų kotedžais. Ir tai labai gera pradžia, nes tokiam verslui nereikia daug investicijų. Taip verčiausi iki 1988-ųjų, kol nusipirkau pirmąjį savo restoraną, kurį ir pavadinau „Išprotėjęs elnias“, – pasakojo P. Palosaari.

Įsitvirtinti rinkoje, pasak verslininkės, buvo labai sunku, tačiau pakeistas pavadinimas klientus traukė tarsi magnetas. Taip gimė ir restoranų bei viešbučio interjeras – elnių ragai, kilimai su elniais, elniai viešbučio kambariuose, elniena pietums ir panašiai.

Beje, verslininkė daugumą interjero detalių sugalvojo pati: pirmiausia – dėl taupumo, antra – dėl idėjos ir originalumo. Klijentus viliojo ne tik pavadinimas, interjeras, bet ir jos pačios sugalvoti receptai, naminis maistas ir kruopščiai parinkta muzika.

„Klientas šiandien labai reiklus. Jis moka pinigus, žino, ką už juos gaus ir kas jam priklauso. Negalima prarasti jo pasitikėjimo“, – įsitikinusi P. Palosaari.

2002-aisiais išrinkta Suomijos metų verslininke, ji į savo darbą įtraukė ir dukras. Merginos pasakoja, kad mamai restoranuose padėdavo nuo pat mažens. Ir nors apie nuolatinį darbą čia niekada negalvojo, studijuoti išvyko į Helsinkį, po studijų vis dėlto grįžo į Levį.

 „Tiesą sakant, niekada nenorėjau dirbti mamos versle, tiesiog taip įvyko. Iš pradžių norėjau kurti savo verslą, bet aš vis dar čia. Dabar manau, gal taip ir geriau. Kai grįžau po studijų, galvojome apie kažką naujo mamos versle, buvo pastatyta naujų viešbučių, o šios patalpos stovėjo tuščios. Jose įrengėme ir drabužių parduotuvę, aš pradėjau ja rūpintis. Neturėjau kur trauktis. Tada kompleksą papildėme – viršuje atidarėme ir grožio saloną bei sveikatingumo centrą“, – kalbėjo Riika Palosaari.

R. Palosaari brolis taip pat čia dirba – nuo pat pradžių rūpinasi slidinėjimo trasomis. Daugiausia, pasak jo, čia lankosi suomių, anglų, rusų, vokiečių ir japonų turistai.

„Iš pradžių buvo sunku išsilaikyti, tačiau dabar mes didžiausias slidinėjimo kurortas Levio regione. Visai neseniai čia vyko pasaulio slidinėjimo čempionatas. Per metus slidinėti čia atvyksta apie 6 tūkst. žmonių“, – sako Levio slidinėjimo kurorto direktorius Jouni Palosaari.

Tačiau specialistai sako, kad kurti verslą Suomijoje, siekiant verslo aukštumų – neapsimoka. Nebent užtenka apsiriboti nelabai dideliu, vietiniu verslu, kaip, pavyzdžiui, Laplandijoje.

„Jeigu atvirai, niekada, tarkim, jaunam lietuviui, norinčiam pradėti savo verslą, nepatarčiau vykti į Suomiją. Reikia vykti ten, kur gera rinka. Augančios rinkos – Azija, Jungtinės Valstijos, Rusija, Indija, Brazilija, Kinija. Tai yra vietos, kur gali užauginti nuostabų verslą. Esminiai dalykai: ištekliai, galimybės, kurių reikia tavo verslui, ir, dar kartą pabrėšiu – rinka“, – tvirtina profesorius Willas Cardwellas.

Pasak du dešimtmečius Suomijoje gyvenančio amerikiečio, didelėse rinkose galima sukurti didelį tarptautinį verslą, tačiau galima labai greitai visko netekti. Suomijoje gali sukurti, geriausiu atveju, vidutinį verslą, pavyzdžiui, tokį, kaip Levyje, turėti pakankamai pinigų, bet nei labai praturtėti, nei, ko gero, visiškai bankrutuoti.

Reportažas parengtas bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...