captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bankrotas – taip pat pelningas verslas

Skelbti įmonės bankrotą apsimoka ir net naudinga. Sumaniai viską organizavus, galima išvengti susikaupusių skolų išieškojimo ir net uždirbti, legalizuojant neaiškios kilmės pinigus. Tokias išvadas daro rinkas analizuojantys ekspertai.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Skelbti įmonės bankrotą apsimoka ir net naudinga. Sumaniai viską organizavus, galima išvengti susikaupusių skolų išieškojimo ir net uždirbti, legalizuojant neaiškios kilmės pinigus. Tokias išvadas daro rinkas analizuojantys ekspertai.

Nelegalus žaidimas

Bankrotų banga neslūgsta. Ir ne tik dėl ekonominių aplinkybių, pastebi rinkodaros specialistas Raimundas Vaitiekūnas.

Dėl kokios priežasties verta įmonei skelbti bankrotą?

Pasaulyje esą yra daugybė neaiškios kilmės pinigų, kuriuos reikia legalizuoti. Ne paslaptis, kad į Lietuvą vis plūsteli nemenkos sumos iš Rusijos ar Rytų šalių.

„Tada tik reikalinga schema, kaip tuos pinigus įteisinti, o dar geriau – materializuoti“, – įsitikinęs R. Vaitiekūnas.

Teigiama, kad tam taikomos įmonių skaidymo ar sujungimo schemos, jų pagrindu aktyviai kuriamos ribotos atsakomybės (offshore – angl.) kompanijos užsienyje, vėliau kyla tų oficialių Lietuvoje veikiančių bendrovių bankrotai, pinigai pervedami į ribotos atsakomybės įmones, iš jų – į asmenines sąskaitas, dažniausiai užsienyje.

Pinigai paprastai investuojami į žemę, jachtas, namus ir taip legalizuojami. Teigiama, kad į šitokius žaidimus įtraukiami rinkos lošėjai ir iš Lietuvos.

„Nors procesas gana brangus – reikia kurti įmonę, kurį laiką vykdyti veiklą, paskui organizuoti jos bankrotą, bet žaisti apsimoka“, – ironizavo rinkodaros specialistas.

Naujai atsiradusius modelius jau pastebėjo ir bankroto administratoriai. Esą „fenikso“ sindromo taikymas nebe toks populiarus, kaip anksčiau, bet atsiranda kitos ekonominio sukčiavimo schemos.

„Mūsų žmonės – išradingi. Dabar stebime naują variantą – į vieną jungiamos kelios įmonės ir jos iš karto bankrutuoja. Dar neišsiaiškinau, kokia kam iš to nauda, bet akivaizdu, kad kažkas čia ne taip“, – teigė bankroto administratorė Virginija Lukošienė.

Iššvaistė milijonus litų

Kai Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba išaiškino ne vieną organizuotą grupę, kuri, steigdama įmones ir vengdama atsiskaityti ne tik su kitais verslo partneriais, bet ir mokėti valstybei mokesčius, iššvaistė milijonus litų, šio nusikaltimo modelio taikymas nebe toks dažnas.

Buvo nustatyta, kad „verslininkai“ nuolat keitė įsteigtų įmonių pavadinimus, siekdami išvengti prievolių mokėti mokesčius ir atsiskaityti su kreditoriais.

Realiai grupuotės nariai, atstovavę ribotos atsakomybės įmonėms, prisidengdami užsienio šalių piliečių vardais ir pavardėmis, klastojo sutartis, kurių pagrindu ištuštino įmonių sąskaitas, dirbtinai padidino įmonių finansinius įsipareigojimus ir inicijavo fiktyvius bankrotus.

Tarnybų atstovų teigimu, iškėlus bankroto bylą ne visada iš karto paaiškėja, kad įmonė sužlugdyta tyčia.

Teismai užversti ieškiniais

Bankroto bylų statistika – stulbinanti. 2012 m. spalio 1 d. duomenimis, Vilniaus apygardos teisme yra 2 224 bankroto bylos, Kauno teisme – 1523 bylos, Klaipėdoje – 808.

„Pas mus Klaipėdos apygardos teisme dabar kas trečia byla – bankroto“, – tvirtino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Rimvida Zubernienė.

Bankroto bylų augimas Klaipėdos apygardos teisme prasidėjo per ekonominę krizę. 2009-aisiais buvo gautos 486 bankroto bylos. 2010 m. – 516.

Pernai sumažėjo iki 389. Šiemet jų skaičius panašus – gautos 383 bankroto bylos.

Tačiau įrodyti nusikalstamą bankroto pobūdį nėra taip lengva.

Byla gimdo bylą

Pasak Civilinių bylų skyriaus pirmininkės, viena bankroto byla gimdo kitą. Pastebima, kad, bankrutavus vienai bendrovei, paskui ją seka kitų, su bankrutavusiąja susijusių įmonių žlugimas.

Visa ši grandinė atsiranda todėl, kad joms realiai neįmanoma atgauti pinigų iš bankrutavusios bendrovės, kuri žemyn paskui save tempia visus kreditorius.

Pagal Bankroto įstatymą, turtą be jokios eilės po bankroto pasiima tik įkaito turėtojas, tai yra tas, kuris skolino pinigus, suteikė prekių ar paslaugų už įkeistą nekilnojamąjį turtą.

Tam asmeniui, kuris pagal įstatymą iš anksto užsitikrino įkeitimą, lengviausia atgauti savo investicijas.

Kitiems lieka tai, kas lieka. Pirmos eilės kreditoriai yra darbuotojai. Dabar jie iš Garantinio fondo gauna atlyginimus už du mėnesius.

Valstybė, tai yra Mokesčių inspekcija ir „Sodra“, yra antroje kreditorių eilėje. Trečios eilės kreditoriai, tie, kurie suteikė prekes, paslaugas, neretai lieka be nieko.

Labai retas atvejis, kad jiems būtų sugrąžintos visos skolos. Todėl šitiems kreditoriams taip pat iškyla bankroto grėsmė.

Skolų medžioklė

Bankroto administratorė V. Lukošienė teigė, kad įprasta yra pirkti debitorinius įsiskolinimus, tai yra bankrutavusių įmonių skolininkų skolas.

Esą perka tie, kurie nori pagerinti įmonės balansą. Jie naiviai tikisi, kad kada nors tas skolas atgaus.

„Ir tokiai įmonei, kuri „pasigerino“ balansą, jau bent formaliai bankrotas negresia. Dėl to tas skolas taip perka“, – įsitikinusi V. Lukošienė.

Varžytinių vykdytojas bendrovės „Klaipėdos administratorių biuras“ atstovas Tomas Malinauskas teigia, kad niekas nepardavinėja skolų, kurios lengvai išieškomos ar susigrąžinamos.

Teigiama, kad parduodamos tos skolos, kurios beviltiškos ir mažai tikėtina jas atgauti.

„Tai tik vienas iš galimų būdų atgauti bent dalį pinigų. Mano praktikoje yra pasitaikę, kai buvo parduodama ir kelių milijonų litų bankrutavusios įmonės skola“, – prisiminė T. Malinauskas.

Varžytinės – be rezultatų

Beviltišką skolų išieškojimą iliustruoja bendrovės „Klaipėdos Saturnas“ atvejis. Šiai bankrutavusiai įmonei skolingos liko 13 įmonių.

Prieš mėnesį varžytinėse dar kartą buvo mėginta parduoti bankrutavusios įmonės finansinį turtą, tai yra jos skolininkų skolas. Jos siekia 402 tūkst. litų.

„Klaipėdos Saturnui“ nuo 1 tūkst. iki 139 tūkst. litų prasiskolino ir 5 jau bankrutavusios įmonės – „AMGS“, „Danės vartai“, „Evisko“, „GP EGO“, „Kulių vartai“. Daugiausia liko skolinga nebeegzistuojanti ekonomines ir verslo konsultacijas teikusi bendrovė „Evisko“.

Dvejos varžytinės jau įvyko, tačiau skolomis niekas nesusidomėjo. Nors jos buvo pardavinėjamos trečdaliu pigiau nei jų nominali vertė. Šiuo metu aukcione siūlomų skolų kainos krito per pusę.

„Dabar, kai audituoju įmones, matau, kad skolos po bankrotų sudaro milijardus litų. Suprantama, dalis šitų pinigų yra tik popieriuose, tačiau nemažai jų – kažkur „ne ten“ panaudoti“, – teigė V. Lukošienė.

***

Bankrutuojančių įmonių statistika

Šiuo metu Lietuvoje bankrutuoja 3856 įmonės, Klaipėdos apskrityje – 513, Klaipėdos mieste – 360 bendrovių.

Pabaigtų bankroto procedūrų Lietuvoje yra 8748, Klaipėdos apskrityje – 1285, Klaipėdos mieste – 791.

Lietuvoje 119 įmonių buvo nutrauktos bankroto procedūros. Klaipėdoje tokių bendrovių – 15, jos atsiskaitė su kreditoriais ar sudarė taikos sutartį.

Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, 1993–2011 m. bankroto procesai pradėti 15 bankų ir 11583 įmonėms, iš jų bankrotai pripažinti tyčiniais 1 bankui (6,7 proc.) ir 41 įmonei (0,35 proc.). 1 bankui ir 23 įmonėms tyčinio bankroto procesai yra baigti, o 18 įmonių tebevykdomi.

Tyčinio bankroto procesai nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo truko nuo pusantrų iki 10 m.

Įmonės, kurių bankrotas pripažintas tyčiniu, iki bankroto savo veiklą vidutiniškai vykdė apie 7 m. Didžioji dalis šių įmonių (apie 73 proc.) įsteigtos 1990–1998 m.

 83 proc. tyčinių bankrotų pripažinta uždarosioms akcinėms bendrovėms (34), 12 proc. – akcinėms bendrovėms (5), 5 proc. – individualioms įmonėms (2).

Klaipėdoje tyčiniais pripažinti 5 bankrotai.

Šaltinis: Įmonių bankroto valdymo departamentas

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close