captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Šemeta: darbo apmokestinimą palengvintų ekonomikai draugiški mokesčiai

Lietuvoje darbo apmokestinimas, palyginti su kitomis sritimis, yra didelis, o ekonomikai draugiški mokesčiai galėtų šią naštą palengvinti, mano Europos Komijos narys Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčius, muitus, kovą su sukčiavimu, biudžeto įvykdymo patvirtinimą, statistiką, auditą ir 1997–1999 m. bei 2008–2009 m. buvęs Lietuvos finansų ministras.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Lietuvoje darbo apmokestinimas, palyginti su kitomis sritimis, yra didelis, o ekonomikai draugiški mokesčiai galėtų šią naštą palengvinti, mano Europos Komijos narys Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčius, muitus, kovą su sukčiavimu, biudžeto įvykdymo patvirtinimą, statistiką, auditą ir 1997–1999 m. bei 2008–2009 m. buvęs Lietuvos finansų ministras.

Lietuvoje patvirtinta naujosios Vyriausybės programa, kuri sulaukė kritikos dėl nekonkretumo. Kaip jūs vertinate naujosios Vyriausybės programą?

Be abejo, teko susipažinti su Vyriausybės programa ir turbūt galėčiau pažymėti, kad paprastai Europos Komisija (EK) nesiima vertinti politinių programų, nebent tose programose būtų diskriminacinių nuostatų ar pasiūlymų nepaisyti pagrindinių Europos laisvių: laisvo prekių, paslaugų, kapitalo, gyventojų judėjimo. Be abejo, tokių nuostatų programoje tikrai nemačiau, dėl to vertinimo EK neturėtų daryti. Galbūt galima pažiūrėti per kitą prizmę – mes turime Europos Sąjungos (ES) politikas, t. y. strategiją 2020, taip pat kasmetinis jau treti metai vykstantis Europos semestras, kuriame šalims narėms yra teikiamos rekomendacijos atlikti vienokias ar kitokias reformas. Žiūrint per šią prizmę programoje nėra nuostatų, kurios neleistų įgyvendinti numatytų rekomendacijų. Kai kurie programoje numatyti siekiai, t. y. didinti užimtumą, mažinti skurdą, įgyvendinti būsto renovaciją, energetikos projektus visiškai atitinka tai, ką rekomenduoja EK.

Jeigu kalbėsime apie fiskalinę politiką, vėlgi programoje yra nuostatos, kad bus laikomasi griežtos viešųjų finansų drausmės, bus įteisinta drausmė aukštesnio lygio įstatymais, ką Lietuvai reikia padaryti pagal jos ratifikuotą Finansinės drausmės sutartį. Kalbant apie mokesčių sritį, bent jau šiuo metu kalbama abstrakčiai – planuojama reformuoti mokesčių sistemą. EK rekomendacijose, be abejo, yra konkrečiai siūloma pasižiūrėti į nekilnojamojo turto apmokestinimo galimybes, plačiau taikyti aplinkosaugos mokesčius – šios nuostatos telpa į bendrą mokesčių politikos reformavimą. Galbūt į ką būtų galima atkreipti dėmesį: rekomendacijose buvo siūloma Lietuvai baigti valstybės kontroliuojamų įmonių reformą – programoje man neteko pastebėti tokių nuostatų.

Ar kaip finansų specialistas pastebėjote naujos Vyriausybės programoje neatitikimų? Ši programa yra kritikuojama dėl to, jog žadamas didesnis finansavimas kai kurioms sritims, tačiau kartu ir mažesnė finansinė našta verslui, tad kyla klausimų, iš kur bus gautos papildomos pajamos.

Aš visada žiūriu pirmiausia į įsipareigojimus laikytis viešųjų finansų drausmės, tai yra esminis dalykas – tai daryti Lietuva yra įsipareigojusi įvairiose europiniuose dokumentuose. Dabar įvairūs pažadai turi būti įvilkti į finansinės drausmės kontekstą, o jau naujosios Vyriausybės uždavinys kaip tuos siekius suderinti, be abejo, to tikrai negalima padaryti, bet, aš manau, kad vertinti reikėtų tuomet, kai bus daromi konkretūs veiksmai. Pirmieji pasisakymai apie tai, kad Vyriausybė neketina iš esmės peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės pateiktą biudžetą ir ketina tvirtinti praktiškai tą patį ar labai panašų biudžetą į pateiktąjį anksčiau yra konkretus veiksmas. Anksčiau pateiktas biudžetas tilpo į nustatytus finansinės drausmės rėmus, galime svarstyti, kad bent jau pirmiesiems (naujos Vyriausybės – DELFI) metams tie finansinės drausmės rėmai bus išlaikyti.

Nuo kitų metų didėja minimali mėnesinė alga, kaip tai paveiks biudžetą?

Aš manau, kad atsižvelgiant į tai, kad planuojama pasiekti tą patį deficitą, kuris buvo anksčiau suplanuotas, t. y. 2,5 proc. BVP, tai reiškia, kad papildomos išlaidos, susijusios su minimalios algos padidinimu, turi būti kompensuotos arba išlaidų mažinimu kitose srityse, arba pajamų didinimu.

Lietuvos mokesčių sistemą galite palyginti su kitų valstybių mokestinėmis sistemomis. Ar yra mokesčių, kurių Lietuvoje dar nėra, o gal egzistuoja naikintini mokesčiai?

Norėčiau remtis EK rekomendacijomis: mes neseniai patvirtinome metinę augimo apžvalgą trečiajam Europos semestrui, joje yra numatyti prioritetai įvairiose srityse, taip pat ir mokesčių politikoje. Šalims narėms siūloma persvarstyti savo darbo apmokestinimo sistemą, turiu omenyje tiek gyventojų pajamų mokestį, tiek „Sodros“ ir kitas galimas įmokas. O ten, kur darbo apmokestinimas yra santykinai didelis, ieškoti būdų kaip perkelti darbo jėgos apmokestinimo naštą vadinamiems ekonomikos augimui draugiškesniems mokesčiams ir, remiantis ekspertų išvadomis, tokie mokesčiai yra nekilnojamojo turto, aplinkosaugos ir vartojimo mokesčiai. Darbo apmokestinimas Lietuvoje yra santykinai aukštas palyginti su kitomis sritimis, dėl to vertėtų pagalvoti, kaip mokestinę naštą darbui mažinti ir ieškoti būdų tai kompensuoti kitais ekonomikos augimui draugiškesniais mokesčiais.

Kita vertus, EK rekomenduoja peržiūrėti įvairias mokesčių lengvatas ir iš esmės siekti išplėsti mokestines bazes, vietoje to, kad būtų didinami mokesčiai. Lengvatų įvairiose šalyse, įvairiose srityse yra gausybė, aišku, Lietuvoje labiausiai žinomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos. EK šiuo metu atlieka PVM lengvatų analizę ir mes kitų metų pradžioje pateiksime išsamią apžvalgą, kaip šios lengvatos veikia, ir jos pagrindu teiksime pasiūlymus, ką daryti su PVM lengvatomis. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje su kiekvienu metų biudžetu yra pateikiama, kiek kainuoja įvairios mokesčių lengvatos. Tuo būdu parlamentas gali apsispręsti, ar palikti mokesčių lengvatas, ar jas panaikinti, padidinant biudžeto pajamas.

Jūs esate dabartinės mokesčių sistemos reformos ar naujų mokesčių šalininkas?

EK agituoja už mokesčių sistemų kokybę, tai nereiškia, jog turi egzistuoti tik vieni mokesčiai ir viskas. Reikėtų įvertinti, ar mokesčių sistema yra draugiška ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, ar yra tam tikrų trukdžių būtent šiems tikslams ir žiūrint per šią prizmę apsispręsti, kokia tokia mokesčių sistema būtų optimali konkrečiai šaliai.

Danijos „Danske bank“ vyriausias ekonomistas Larsas Christensenas yra sakęs, kad progresinių mokesčių sistema yra pasenusi ir Skandinavijos šalys svarsto, ar jos atsisakyti. Kokia jūsų nuomonė apie planus Lietuvoje įvesti progresinius mokesčius?

Naujosios Vyriausybės programoje numatyta padaryti mokesčių sistemą progresyvesne, o progresyvios mokesčių sistemos egzistuoja daugelyje pasaulio valstybių. Kaip to pasiekti, programoje nėra pasakoma, tačiau neturėtų būti tabu analizuoti įvairius variantus, nes Europoje yra klestinčių valstybių su progresyviomis mokesčių sistemomis, turime gerai funkcionuojančių valstybių su vadinamaisiais plokščiaisiais mokesčiais. Reikia be išankstinio nusistatymo vertinti, kokia mokestinė sistema yra tinkamiausia konkrečioje valstybėje. Kaip suprantu, Vyriausybė ketina analizuoti, tartis su ekspertais kokia sistema būtų tinkamiausia Lietuvai, aš manau, kad tuomet ir bus laikas diskutuoti šiais klausimais.

Be abejo, yra smagu, kad ši Vyriausybė turi tokią prabangą ir galimybę svarstyti būsimąsias reformas. Tai demonstruoja, kad dabartinė situacija, vertinant ją makroekonominiu požiūriu, yra pakankamai stabili. EK neseniai pagal naujas taisykles atliko visų ES valstybių vadinamų makroekonominių disbalansų vertinimą ir smagu pažymėti, kad Lietuva yra tarp tų tik 9 ES valstybių, kurioje makroekonominių disbalansų neužfiksuota. Tai yra puiki dirva analizuoti, tartis ir ieškoti tinkamiausių sprendimų.

Buvęs premjeras Andrius Kubilius yra sakęs, kad ne tik valdžios sprendimai, bet ir jos retorika turi įtakos valstybės įvaizdžiui tarptautinėse rinkose. Ar pastebėjote, kad keistųsi nuomonė apie Lietuvą?

Manau, kad būtų per anksti vertinti. Be abejo, jeigu retorika demonstruoja galimus nesubalansuotumus, tai gali sukelti tam tikrą nerimą tarptautinėse rinkose, bet kol kas netenka pastebėti, kad kažkas iš esmės keistųsi. Yra laukiama konkretesnių žingsnių. Pirmasis paskelbtas konkretus žingsnis – bus laikomasi biudžeto, kuris jau buvo pateiktas. Rinkos pateiktąjį biudžetą priėmė kaip tinkamą, tai veikia raminančiai. Kaip bus toliau įgyvendinamos įvairios reformos ir kaip apie jas bus kalbama, negalima paneigti, turi įtakos rinkų reakcijai, bet aš manau, kad šiuo momentu yra per anksti vertinti.

Ateinančią finansinę perspektyvą Lietuvai gali tekti mažesnis finansavimas iš Europos Sąjungos biudžeto. Kiek pagrįstas šis nerimas?

Mes esame labai sunkioje padėtyje dėl naujos finansinės perspektyvos, nes, deja, kol kas nepavyksta suderinti pozicijų tarp vadinamų grynųjų mokėtojų ir grynųjų gavėjų. Nežinia, kaip tą kompromisą pavyks pasiekti, taigi šiandien kalbėti konkrečiai, koks pyrago gabalas atiteks Lietuvai būtų sudėtinga. Lapkričio derybose buvo pasistūmėta teigiama Lietuvai kryptimi, palyginti su tuo, kas pirmiausiai „buvo padėta ant stalo“, nes pasiūlytos ir didesnės išmokos žemdirbiams, ir didesnis finansavimas Ignalinos atominei elektrinei, ir padidinta riba struktūrinių fondų finansavimui. Tai buvo teigiami ženklai, bet derybos nesibaigė rezultatu, o jos vyksta labai paprastu principu: kol nesusitarta dėl visko, nesusitarta dėl nieko.

Akivaizdžiai matyti, jog kai kurios šalys, grynosios mokėtojos, nori dar labiau sumažinti bendrąjį pyragą nei buvo pasiūlyta. Paskutinis variantas numatė 80 mlrd. eurų sumažinimą ir tokiu atveju daugiametis biudžetas būtų pirmą kartą buvęs mažesnis negu prieš tai buvusi perspektyva, tačiau girdime, kad yra siekis tą sumą sumažinti dar labiau – tai neramina. Komisija, be abejo, deda visas pastangas ir siekia, kad būtų artėjama prie EK pasiūlyto bendro pyrago, kuris buvo didesnis. Kartais sunku suvokti kai kurių šalių pozicijas, nes skirtingai nuo daugelio nacionalinių biudžetų, ES biudžetas pirmiausiai yra investicinis ir didžioji lėšų dalis yra investicijoms, ar tai būtų infrastruktūra, mokslas ir tyrimai, įvairios jungtis. Tai, kaip dabar madinga sakyti, generuoja augimą. Keista, kai šalys, pasisakančios, kad daugiau dėmesio būtų skiriama ekonominiam augimui, tuo pačiu metu siūlo mažinti ES biudžetą.

Paskutinis klausimas grįžtant prie Lietuvos aktualijų – artėjant prezidento rinkimams, gal planuojate sekti Dalios Grybauskaitės pėdomis ir kandidatuoti į prezidentus?

Šiuo metu nieko neplanuoju, nes turiu daug darbo savo portfelio srityje. Pavyzdžiui, mokesčių sritis tapo labai svarbi ES ir šiuo metu yra daugybė iniciatyvų, kurios yra svarstomos ES institucijose. Labai smagu, kad trečiadienį Europos Parlamentas labai didele balsų persvara pritarė mano pasiūlymui dėl finansinių sandorių mokesčio, taigi, esu užsivertęs darbais iki kaklo ir neturiu laiko kada galvoti apie kitus klausimus.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...