captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kol kas Lietuvoje yra tik vienas pasyvusis – energiją taupantis – namas

Brangstantys energetiniai ištekliai skatina statyti energiją taupančius namus. Kol kas Lietuvoje yra tik vienas vadinamas pasyvus namas, turintis tarptautinį sertifikatą, skelbiantį, kad jis yra aukščiausio energetinio efektyvumo. O Vilniuje pastatytas pirmasis daugiabutis, įvertintas aukščiausiu energetinio efektyvumo sertifikatu.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Brangstantys energetiniai ištekliai skatina statyti energiją taupančius namus. Kol kas Lietuvoje yra tik vienas vadinamas pasyvus namas, turintis tarptautinį sertifikatą, skelbiantį, kad jis yra aukščiausio energetinio efektyvumo. O Vilniuje pastatytas pirmasis daugiabutis, įvertintas aukščiausiu energetinio efektyvumo sertifikatu.

Lietuvoje esantis pasyvusis namas naudoja itin mažai energijos ir turintis tai liudijantį tarptautinį sertifikatą. Pagal Lietuvos vertinimą, šis namas – aukščiausios A plius energinės klasės. Jis itin sandarus, elektros siurbliai ima šilumą iš žemės ir per rekuperacinę šildymo-vėdinimo sistemą tiekia namui. Vanduo šildomas saulės energija.

„Pirmasis pasyvusis namas yra gana sudėtingas. Jį planavo pasyvaus namo planuotojas. Pastatymas kainavo 2700 litų už kvadratinį metrą. Jo plotas – 600 kvadratinių metrų“, – pasakoja „Pilnų namų“ bendruomenės projektų vadovė Rūta Jakubonienė.

Apskaičiuota, kad šio namo kvadratinio metro šildymas per mėnesį atsieis iki lito.

Panašiai turėtų kainuoti ir aukščiausiu energetinio efektyvumo sertifikatu įvertinto Vilniaus daugiabučio šildymas. Pirmasis šalyje daugiabutis, sertifikuotas kaip A klasės energinio efektyvumo namas, turi pažangią šilumokaitinę vėdinimo sistemą.

„Jei mes turime sandarų pastatą, kuriame sulaikoma šiluma, tada būtinai reikia jį ventiliuoti. Tai yra rekuperacija – priverstinė ventiliacija, kad susigrąžintume šilumą. Tad mes vykdydami tuos reikalavimus galime kalbėti apie energetinį efektyvumą“, – teigia Pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis.

Anot asociacijos vadovo, tokių namų statyba kainuoja maždaug dešimtadaliu brangiau nei įprastų. Tačiau medžiagos ir darbas turi būti itin kokybiški. Iš 200 per pastaruosius kelerius metus pastatytų daugiabučių –tik vienas energinės A klasės.

„Daugiabučių yra A, B ir C klasės. Pusė naujai pastatytų namų yra B klasės, o kita pusė C klasės. A nuo C skiriasi apie 4–5 kartus pagal šilumos suvartojimą“, – sako A. Vaičiulis.

Dabar Lietuvoje statomi trys individualūs pasyvieji namai. Parengta nemažai energiją taupančių daugiabučių projektų. Nuo 2016 metų visi naujai statomi namai turės atitikti energinę A klasę.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close