captcha

Jūsų klausimas priimtas

N. Mačiulis: Lietuva gali pasukti Graikijos keliu

Paskirtajam ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui prakalbus apie koalicijos planus nuo sausio didinti minimalią mėnesinę algą iki 1 tūkst. Lt, darbdaviai prašo laiko pasiruošti. Tuo metu ekonomistai kelia klausimą – iš kur bus paimti pinigai.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Paskirtajam ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui prakalbus apie koalicijos planus nuo sausio didinti minimalią mėnesinę algą iki 1 tūkst. Lt, darbdaviai prašo laiko pasiruošti. Tuo metu ekonomistai kelia klausimą – iš kur bus paimti pinigai.

Darbdaviai nori laiko pasiruošti

„Manau, kad minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas sudėtingiausias klausimas smulkiam ir vidutiniam verslui, nes Lietuvoje yra nemažai įmonių, vietos ir užsienio kapitalo, kurioms šis klausimas apskritai neaktualus, nes vidurkiai jau dabar yra žymiai didesni už planuojamą minimalią 1 tūkst. mėnesinę algą.

Deja, taip yra ne visur, o diskusijos su verslu šiuo klausimu nevyksta, nes tam nėra laiko, o deklaruota socialinė partnerystė dėl užsitęsusių peripetijų, Vyriausybės tvirtinimo, naujos koalicinės Vyriausybės programos svarstymas realiai nevyksta, nors mūsų pasiūlymai atiduoti“, – teigia Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ generalinis direktorius Algimantas Akstinas.

Jis sako, negalintis prognozuoti, kaip MMA didinimas paveiks šalies ekonomiką.

„Tai didins perkamąją galią, mes suprantame, bet kokia sąskaita tai bus daroma iš biudžeto? Valstybės tarnautojų algų didinimas bus didžiausia našta biudžetui, mes neturime paaiškinimo, iš kur pinigai bus paimti. Kitą vertus, jeigu imame smulkųjį ir vidutinį verslą, žinia apie MMA didinimą jiems pasakoma dabar Seime, jeigu tai patvirtinama iki gruodžio pabaigos, įmonės turi šį sprendimą vykdyti nuo sausio 1 dienos, nors anksčiau buvo dvi datos mokestiniams įstatymams įsigalioti, kad įmonės galėtų planuoti savo darbus, o dabar įmonėms tas laikas neduodamas“, – dėsto jis.

A. Akstinas mano, jog planuojamas MMA didinimas primena prieš kelerius metus vykdytą naktinę mokestinę reformą.

„Manau, kad didelė dalis įmonių susidurs su sunkumais, nes visur pasaulyje ir Europoje smulkus ir vidutinis verslas užima skaitlingiausią darbo vietų dalį, galbūt pusė smulkių ir vidutinių įmonių gali turėti problemų staigiai gavusios nurodymą mokėti didesnį MMA nepasiruošus. Įmonės gali pradėti mažinti darbuotojų kiekį, mažinti etatus. Visus pinigus reikia uždirbti, jeigu jie tiek neuždirba, o metų pradžia visada būna sudėtinga, paslaugų ir prekių pardavimai sumažėja, ir jeigu toks sprendimas priimamas nuo sausio 1-os, laiko pasiruošti nėra ir problemų gali kilti metų pradžioje“, – svarsto Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ generalinis direktorius.

N. Mačiulis: kieno sąskaita bus sutaupyti 150 mln. Lt?

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad sprendimui padidinti minimalų atlyginimą iki 1000 Lt visų pirma valstybei rasti lėšų.

„Dabar galiojantis Fiskalinės drausmės įstatymas neleidžia tokiu mastu didinti atlyginimų, nes tai sukuria apie 150 mln. Lt papildomas išlaidas valstybei. Apie 6 proc. valstybės tarnautojų, viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų gauna minimalų atlyginimą, be to, kai kurios valstybės išmokos yra indeksuojamos ir siejamos su minimaliu atlyginimu, – kalbėjo specialistas. – Taigi toks sprendimas yra susijęs ne tik su poveikiu verslui, bet ir su poveikiu valstybės finansams“.

Ekonomistas pastebėjo, kad papildomų pajamų nebus gaunama, todėl reikia galvoti, iš kur paimti reikiamus 150 mln. Lt: „Tikriausiai reikia atsakyti į klausimą, kieno sąskaita bus sutaupyti tie pinigai, kas nukentės“.

„Turbūt niekas negalvoja, kad Lietuvoje visos išlaidos yra efektyviai paskirstomos. Tuose daugiau nei 30 mlrd. Lt, kurie yra paskirstomi, nėra labai sudėtinga rasti tuos 150 mln. Lt, bet tai vis vien darbas ir kai kurių sričių asignavimai nukentės“, – spėjo ekonomistas.

Poveikis tik trumpalaikis

Kalbėdamas apie minimalios algos didinimo poveikį visai Lietuvos ekonomikai N. Mačiulis sakė, kad trumpame laikotarpyje bus juntamas teigiamas poveikis.

„Skurdžiausiai gyvenančių ir mažiausiai uždirbančių žmonių perkamoji galia padidės, tačiau nepadidės tiek, kiek galima tikėtis: oficialioji statistika rodo, kad penktadalis privačiame sektoriuje dirbančių gauna minimalų atlyginimą, bet realiai jų yra dvigubai mažiau – apie dešimtadalį. Kai kuriems dirbantiesiems padidės oficialiai gaunama dalis, bet sumažės „vokeliuose“ gaunama ir realiai jų perkamoji galia nepasikeis“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Ekonomistas pastebėjo, kad atlyginimo padidėjimo ypač nepajaus didelių miestų gyventojai, kur maža dalis dirbančiųjų gauna minimalų atlyginimą.

„Vertinant tai, kad realus darbo užmokestis jau nedidėja ketverius metus, o mažėja, toks minimalus mėnesinis atlyginimas yra vienas iš mažiausiai žalingų priemonių, kurias siūlo naujoji Vyriausybė. Jei nebus kalbama apie tokį šuolišką minimalaus atlyginimo didinimą ir toliau, tai manau, kad ekonomikai turės daugiau naudos nei žalos“, – pridėjo specialistas.

Galimybė įsivesti eurą nutolsta

Pasak N. Mačiulio, minimalaus atlyginimo didinimas sukels didesnę infliaciją: „Tiek kitais metais, tiek 2014 m. Kažin, ar A. Butkevičiaus Vyriausybė vertino, kokį poveikį toks staigus minimalaus atlyginimo didinimas turės infliacijai ir Lietuvos galimybėms įsivesti eurą“.

Ekonomistas pabrėžė, kad naujos Vyriausybės programoje yra nurodytas siekis įsivesti eurą, tačiau „apdairiai ar nelabai sąžiningai“ programos kūrėjai nenurodė, kuriais metais yra tikslas tenkinti Mastrichto kriterijus. „Jį galima nuolat atidėlioti, kol nėra konkrečios datos“, – pridėjo N. Mačiulis.

Kaip anksčiau yra prasitaręs naujasis premjeras, euro turėtų būti siekiama 2015 m., tačiau, pasak ekonomisto, to siekiant valdyti infliaciją reikėtų pradėti jau nuo 2013 m.

„Dabar mes matome ir brangstančią elektrą ir darbo sąnaudas, tai kelia infliaciją, ir panašu, virš Mastrichto kriterijaus. Žiūrint į Vyriausybės programą beveik nėra nei vienos srities, kurioje nežadama didinti finansavimo – ir sveikatos apsauga, ir švietimas, ir valstybės tarnautojų atlyginimas, ir išmokų didinimas, ir PVM lengvatos. Visi šie tikslai nėra suderinami. Prioritetų nebūvimas kelia nerimą – išsikėlus tokius tikslus ir bandant juos įgyvendinti, galima greitai destabilizuoti valstybės finansus. Sunkus kelias, kurį mes praėjome per ketverius metus, susiveržę tikslus, bandydami subalansuoti finansus... vėl sukama atgal ir užmirštama sudėtinga patirtis“, – pastebėjo ekonomistas.

N. Mačiulis mato riziką, jog Lietuva gali pasukti Graikijos keliu, kai didinant valstybės išlaidas sukuriamas trumpalaikis gerovės jausmas, tačiau sugriaunama šalies finansų sistema.

G. Nausėda: masinių atleidimų neturėtų būti

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda išsakė savo nuomonę, kad didžioji dalis verslo tikriausiai jau pasiruošę tokiam minimalaus atlyginimo didinimui: „Manyčiau, kad tūkstančio litų riba ir turėtų būti traktuojama kaip riba, kurią įmanoma maksimaliai pasiekti. Negaliu teigti, kad nėra erdvės didinti dabartinę 850 Lt algą. Tos erdvės yra ir manau, kad ankstesnioji Vyriausybė šiek tiek prilaikydama šitą procesą erdvę natūraliai sukūrė“.

Ekonomistas prognozavo, kad minimalaus atlyginimo kilimo įtaką labiau pajus ne apdirbamoji pramonė, finansinis ar nekilnojamo turto (NT) sektorius, bet smulkiojo sektoriaus atstovai – kavinės, viešbučiai, restoranai, prekyba, sandėlių ūkis, kur darbuotojai vis dar gauna minimalų mėnesinį atlyginimą.

„Tai tas sektorius, kuriame gali būti nulemti darbuotojų atleidimai, bet bendra įtaka Lietuvos ekonomikai neturėtų būti dramatiška. Svarbiausia, kad būtų garantuotos teisinės šio žingsnio sąlygos: kaip žinome, galioja Fiskalinės drausmės įstatymas, kur biudžeto išlaidos negali didėti daugiau nei 1,2 proc. ir dėl minimalios algos kėlimo viešajame sektoriuje šis limitas yra labai ženkliai išnaudojamas“, – komentavo G. Nausėda.

Gali paskatinti vidaus vartojimą

Ekonomistas matė ir teigiamą šio naujos Vyriausybės planuojamo sprendimo poveikį – padidintas minimalus atlyginimas gali duoti postūmį aktyvesniam vidaus vartojimui: „Didesnes pajamas gautų tie žmonės, kurie turi didesnį polinkį vartoti ir bet kokios papildomos pajamos lems, kad jie ne atidės papildomą litą, o patenkins tuos poreikius, kuriems anksčiau neturėjo lėšų“.

Pasiteiravus, ar specialisto nuomone verslas turi išteklių didinti minimalų atlyginimą darbuotojams, G. Nausėda atsakė: „Teisybė dažniausiai slypi per vidurį. Neapsimetinėkime, kad „vokelių“ Lietuvoje nėra. Jie iš tiesų yra. Tokiu atveju minimalios algos didinimas netgi turėtų teigiamų padarinių – mažiau būtų mokama „vokeliuose“, nes daugiau reikėtų rodyti kaip viešą atlyginimą. Nežinau, ar tai paskatintų iškart atsisakyti „vokelių“, bet bent jau išviešinamą, parodomą dalį tektų bet kokiu būdu didinti“.

Kalbėdamas apie neigiamą minimalaus atlyginimo didinimo poveikį, G. Nausėda paminėjo mažinamo darbuotojų skaičiaus grėsmę: „Tenka lankytis ir bendrauti su įvairių sričių verslininkais. Nuotaikos yra įvairios. Apdirbamoji pramonė yra viena iš svarbiausių ūkio šakų, kuriose tokių problemų nėra, nes jos seniai moka didesnius atlyginimus. Kalba eina apie mažesnio efektyvumo, mažiau tarptautinėse rinkose konkuruojančias ar išvis už Lietuvos neveikiančias įmones. Be abejo, kai kurios iš jų pajus skausmingai šitą žingsnį. Bet drįsčiau teigti, kad jų nėra tokia kritinė masė, kad prasidės masiniai atleidimai“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...