captcha

Jūsų klausimas priimtas

Verslininkai siūlo apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą

Nekilnojamojo turto vystytojai, pasitelkę investuotojus ir pramonininkus, skambina pavojaus varpais – esą juos pasmaugs nuo kitų metų įsigaliojantys nauji žemės mokesčių tarifai.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Nekilnojamojo turto vystytojai, pasitelkę investuotojus ir pramonininkus, skambina pavojaus varpais – esą juos pasmaugs nuo kitų metų įsigaliojantys nauji žemės mokesčių tarifai.

Jie tikisi naująją valdančiąją daugumą įkalbėti sustabdyti žemės mokesčių įstatymo pakeitimus ir vietoje jų apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą. Paskirtasis premjeras tokių mokesčių reformų nežada.

Naujų namų statybomis sostinės centre užsiimanti bendrovė skaičiuoja, kad pagal naująjį žemės mokesčio modelį kitąmet už turimą žemę jai reikės mokėti beveik pusantro karto, o po penkerių metų – vos ne dešimt kartų didesnius mokesčius.

„Pati žemės mokesčio padidėjimo idėja buvo, matyt, labai kilni, tarkime, sudrausminti, pakeisti situaciją su apleistomis teritorijomis, tačiau iš visos tos kilnios idėjos išėjo kaip visada – tiesiog didesnė pasikeitimų našta teks sėkmingai ir sąžiningai vykdomam verslui“, – aiškino UAB „Selvaag LT“ direktorius Egidijus Damulis.

Žemės mokesčiai, kurie kitąmet bus skaičiuojami nuo vidutinės sklypo rinkos vertės, jau senokai gąsdina verslininkus. Nors savivaldybėms palikta teisė pačioms nustatyti mokesčių tarifus – nuo 0,1 iki 4 proc., didžiųjų miestų įmonės baiminasi jų nepakelsiančios. Ypač dėl didesnių vadinamosios apleistos žemės, kokia kartais įvardijami uždelstų statybų sklypai, tarifų.

„Apie tą mokestį reikia diskutuoti. Jis turi atitikti tuos tikslus, kuriuos kėlė mokesčių rengėjas – t.y. tai, kad miestų centruose nebūtų griuvėsių, nebūtų apleistų teritorijų. Bet jis turi nesmaugti vystytojų , nesmaugti verslo ir nepadaryti taip, kad mes patys sau išsiraustume naują duobę, kurios mes nenorime“, – dėstė Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Pasitelkę įmonių nuogąstavimus ir esą galimą neigiamą poveikį užsienio investicijoms, nekilnojamojo turto vystytojai naujajai valdančiajai daugumai siūlo keisti žemės ir nekilnojamojo turto apmokestinimą.

„Šio įstatymo įsigaliojimą siūlome atidėti vieneriems metams ir tai padaryti kuo skubiau. O dabar, susidarius tokais situacijai, išimties tvarka, svarstant biudžetą, savivaldybėms palikti pernykštį žemės mokesčio tarifą ir bazę. Na ir, kaip kalba paskirtasis premjeras, iki metų vidurio pasižiūrėti bendrą mokesčių reformos koncepciją. Kartu ir, kaip mes siūlome, dviejų nekilnojamojo turto mokesčių apjungimą“, – kalbėjo Nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Kristinaitis.

Įstatymo iniciatoriai sako panašių nuostatų – apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą – išskaitę rinkimus laimėjusių partijų programose. Paskirtasis premjeras sako, kad  mokesčių koncepcija bus peržiūrima, bet ko gero visai ne ta kryptimi, kuria siūlo verslininkai. 

„Mokestinių įstatymų pataisų tikrai nebus. Tame įstatyme, kuris yra priimtas ir kuris bus taikomas nuo kitų metų, nėra parašyta, kad būtinai turi būti taikomas 4 proc. dydis. Pradėjus dirbti naujai Vyriausybei, jokia mokesčių reforma įgyvendinama nebus“, – užtikrino paskirtasis Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Nekilnojamojo turto mokesčio, kuris gerokai papildytų valstybės biudžetą, idėja Lietuvoje sklando jau gerą dešimtmetį, tačiau jos įgyvendinti  nepavyko nė vienai iki šiol dirbusiai Vyriausybei.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...