captcha

Jūsų klausimas priimtas

SEB: dauguma gyventojų atsikrato senų skolų ir stengiasi gyventi pagal galimybes

Šių metų trečio ir ankstesnių ketvirčių Lietuvos namų ūkių duomenų analizė rodo, jog namų ūkiai gyvena pagal savo dabartines galimybes, skelbiama SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansų turto barometras“.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Šių metų trečio ir ankstesnių ketvirčių Lietuvos namų ūkių duomenų analizė rodo, jog namų ūkiai gyvena pagal savo dabartines galimybes, skelbiama SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansų turto barometras“.

Pasak banko analitikų, dauguma šalies gyventojų pamažu kaupia santaupas, grąžina skolas, o naujas paskolas ima vangiai. Ir kaupdami turtą, ir skolindamiesi namų ūkiai ir toliau yra atsargūs.

„Tokie namų ūkių finansų balanso pokyčiai, kai finansiniai įsipareigojimai nedidėja, o turtas pamažu auga, rodo, kad namų ūkiai gyvena pagal dabartines galimybes, kitaip tariant, ne būsimųjų pajamų sąskaita“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Trečią šių metų ketvirtį namų ūkių finansinio turto, kurį sudaro santaupos, kaupiamos finansų institucijų indėlių sąskaitose, investicijos į skolos vertybinius popierius (obligacijas, Vyriausybės taupymo lakštus), investicinius fondus, lėšos, sukauptos pagal gyvybės draudimo sutartis ir pensijų fonduose kaupiamos lėšos, vertė buvo 36,3 mlrd. litų – 338 mln. litų, arba 0,9 proc., didesnė negu ankstesnį ketvirtį ir 1,7 mlrd. litų, arba 4,9 proc., didesnė negu metų pradžioje. Finansinis turtas didėjo ir dėl naujų sukauptų santaupų, ir dėl palankios situacijos akcijų rinkose.

Įsipareigojimai finansų institucijoms rugsėjo mėnesio pabaigoje buvo 25,9 mlrd. litų ir, palyginti su antru ketvirčiu, beveik nepakito, o per devynis šių metų mėnesius sumažėjo 236 mln. litų (0,9 procento). Grynoji finansinio turto vertė (apskaičiuojama iš finansinio turto atėmus finansinius įsipareigojimus) per ketvirtį padidėjo 335 mln. litų (3 proc.), nuo metų pradžios – 1,9 mlrd. litų (23 proc.) ir trečio ketvirčio pabaigoje buvo 10,4 mlrd. litų.

Asmeninės kredito informacijos sistemos „manocreditinfo.lt“ duomenimis, šių metų spalio mėnesį pirmą kartą pastebėta, kad sumažėjo gyventojų uždelstų įmokų portfelis. Tokių gyventojų skolų spalio mėnesį sumažėjo 20 mln. litų, arba 0,6 procento. Tam turėjo įtakos ir grąžinamos susikaupusios skolos, ir lėčiau besikaupianti naujų uždelstų įmokų suma. Pavyzdžiui, per šių metų sausio–spalio mėnesius buvo grąžinta 690 mln. litų uždelstų įmokų, o pernai per tą patį laikotarpį – 570 mln. litų.

Per devynis šių metų mėnesius namų ūkių paskolų portfelis finansų institucijose sumažėjo 235,5 mln. litų. Tačiau trečią šių metų ketvirtį, palyginti su antru ketvirčiu, pastebėtas namų ūkių paskolų portfelio padidėjimas 3 mln. litų. Šiemet per liepos–rugsėjo mėnesius sudarytų naujų paskolų sutarčių vertė buvo 108 mln. litų, arba 17 proc. mažesnė negu pernai.

„Šį fenomeną, kai paskolų portfelis nustoja mažėti, nors naujų paskolų sutarčių sudaroma mažiau, galima paaiškinti dviem priežastimis: gerėja paskolų portfelio kokybė, namų ūkiai mažiau grąžina paskolų anksčiau, negu nustatyta paskolos grąžinimo grafike“, – sako šeimos finansų ekspertė.

Pasak J. Varanauskienės, jei palūkanų norma mažesnė už prognozuojamą infliaciją, tikroji paskolos vertė, laikui bėgant, mažėja savaime. „Jei atsiranda laisvų lėšų, užuot skubėjus grąžinti paskolą, dabar šias lėšas galima skirti vartojimo reikmėms. Ir tik labiausiai nerimaujantieji dėl savo pajamų ir galimybių grąžinti paskolas ateityje, sumažėjus palūkanoms, atsiradusias laisvas lėšas skiria tam, kad kuo greičiau nusimestų finansinių įsipareigojimų naštą“, – teigia šeimos finansų ekspertė.

Dėl mažų palūkanų mažėja terminuotųjų indėlių populiarumas. Namų ūkiai verčiau palieka lėšas neterminuotųjų indėlių sąskaitose arba laiko jas grynaisiais pinigais. Grynaisiais pinigais laikomų lėšų ir lėšų, laikomų neterminuotųjų indėlių sąskaitose, dalis, palyginti su terminuotųjų indėlių sąskaitose laikomomis lėšomis, nuo 2011 metų pradžios iki antro 2012 metų ketvirčio pabaigos padidėjo nuo 46,1 proc. iki 52,6 procento. 

„Didėjanti grynaisiais pinigais ar neterminuotųjų indėlių sąskaitose laikomų lėšų dalis verčia spėlioti, kam artimiausiu metu bus skirti šie pinigai. Kaip priežastis, skatinančias juos išleisti, galima nurodyti infliaciją ir dėl sunkiai prognozuojamos artimiausios ateities ne itin patrauklias alternatyvas. Veiksniai, slopinantys norą sutaupytus pinigus išleisti, yra išsiugdyti taupumo įpročiai ir pernelyg nusiraminti neleidžianti ekonominė aplinka. Be to, nemažos dalies namų ūkių padėtis iš tiesų nepasikeitė, nes pajamos nepadidėjo. Abi šios veiksnių grupės yra vienodai svarbios, todėl vienpusiškai tikėtis, kad pinigai bus skirti vartojimo reikmėms, negalima. Juolab kad pastaruoju metu namų ūkių vartojimo ir mažmeninės prekybos apyvartos augimas pradėjo lėtėti“, – sako J. Varanauskienė.

Pasak jos, ateinančiais metais atsargumas ir noras kontroliuoti padėtį daugeliui namų ūkių neleis iki galo išnaudoti atsirandančių finansinių galimybių – pigiai skolintis ar ryžtingai rinktis ilgalaikes investavimo priemones. Tai lems ir objektyvios priežastys, tokios kaip vis dar pernelyg mažos pajamos, nepakankamos santaupos, ir subjektyvios, tokios kaip nežinios baimė ar neapibrėžtumo vengimas ir įprotis finansinius planus sudaryti ne ilgiau kaip vieniems metams.

„Labiausiai kitais metais tvarkant namų ūkio finansus prireiks išlaidų planavimo ir kontroliavimo įgūdžių gyvenantiems iš mažesnių pajamų, turintiems daugiau santaupų – daugiau dėmesio sukauptų pinigų vertei apsaugoti ir ilgalaikio mąstymo visiems. Dėl prastėjančios demografinės situacijos ir jos pasekmių ateityje veiksmus atlikti reikia jau šiandien“, – teigia J. Varanauskienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...