captcha

Jūsų klausimas priimtas

Trys dalykai, kurių Rusija nori

Rusijos veiksmus ir priimamus ekonominius nuostolius galima paaiškinti, mano Vilniuje viešėjęs JAV veikiančio Europos politikos analizės centro (CEPA – angl. Center for European Policy Analysis) viceprezidentas ir įtakingo savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius Edwardas Lucasas. Jis sako, kad yra iš Rusijos elgesio galima spręsti apie jos tikslus. Apžvalgininkas mano, kad Lietuvą dėl budrumo galima tik pagirti – valstybė ėmėsi reikalingų priemonių.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Rusijos veiksmus ir priimamus ekonominius nuostolius galima paaiškinti, mano Vilniuje viešėjęs JAV veikiančio Europos politikos analizės centro (CEPA – angl. Center for European Policy Analysis) viceprezidentas ir įtakingo savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius Edwardas Lucasas. Jis sako, kad yra iš Rusijos elgesio galima spręsti apie jos tikslus. Apžvalgininkas mano, kad Lietuvą dėl budrumo galima tik pagirti – valstybė ėmėsi reikalingų priemonių.

„Pirma, Rusija norėtų dominuoti buvusios Rytų Europos šalių politikoje ir taip atkurti savo įtakos zoną ir ginti tai, ką ji vadina, savo kaimynyste bei ten imtis pelningo verslo, bent jau energetikos srityje. Antra, Rusija norėtų, kad energetikos rinkoje taisykles diktuotų ne Europos Sąjunga, o tokių atvejų kaip „Gazprom“ verslo modelio išskaidymas, nebūtų“, – rėžė E. Lucasas.

Apžvalgininkas mano, kad dabar Europoje padaryti veiksmai decentralizuojant energetikos monopolį jau turi pasėkmių.

„Jis (Vladimiras Putinas – DELFI) labai nustebo, kai paaiškėjo, kad ši institucija (Europos Komisija – DELFI) turi dantis, o „Gazprom“ pateko į rimtą bėdą ir turės sumokėti milžiniškas baudas ir pagal galiojančius įstatymus turės pakeisti savo verslo modelį. Tai yra rimta ir nemaloni staigmena“, – konstatavo jis.

Pasak E. Lucaso, Joaquínas Almunia nuo 2010 m. vasario ėjęs Europos Komisijos (EK) vicepirmininko ir konkurencingumo reikalų komisaro pareigas, savo poziciją dėstė be užuolankų.

„Jis labai aiškiai sakė, kad nori „Gazprom“ skalpą prikalti prie savo darbo stalo. Dabar jo kadencija baigėsi ir jis to nepaminėjo savo galutinėje kalboje, tad belieka tikėtis, kad naujasis konkurencingumo reikalų komisaras, kuris yra olandas, sugebės šį projektą prikelti“, – kalbėjo E. Lucasas.

Tačiau apžvalgininkas sako iš girdėtų nuomonių sprendžiantis, kad Europos Sąjunga (ES) baiminasi imtis šios iniciatyvos, nes ji yra per daug „provokuojanti Rusiją“.

„Provokuojanti? Tai yra šalis, kuri laužo jūsų įstatymus, kuri plešia pinigus iš jūsų piliečių, kuri savo komercines paslaugas naudoja kaip politinį ginklą, ardo ir žlugdo jūsų poreikius ir jūs turite galimybę pertvarkyti bendrovę, kuri priklauso tai šaliai. Bet jūs to nedarote, nes manote, kad tai per daug provokuoja. Tai yra pakankamai blogai. Dujotiekis „South stream” taip pat yra pakankamai blogai“, – tęsė E. Lucasas.

Jis pastebi, kad kol Europa buvo susitelkusi dėmesį į įvykius Ukrainoje – veikiausiai didžiausią pastarųjų 50 metų saugumo krizę, pavojingesnę nei Prahos pavasaris, kai sovietų armija įsiveržė į Čekoslovakiją, malšinamą „Solidarumo“ judėjimą Lenkijoje ar Berlyno sienos griovimą – mažiau dėmesio teko įvykiams Pietryčių Europoje.

Energetinės pinklės – šokiruoja

Apžvalgininko nuomone, tai, kaip Pietryčių Europoje yra pristatomas Rusijos interesus atitinkantis projektas „South Stream“ – šokiruoja. Pagal pirminį planą „South Stream“ dujos turėtų būti tiekiamos Juodosios jūros dugnu į Bulgariją, kur dujotiekis išsišakotų į dvi kryptis: viena pro Graikiją keliautų į Italiją, kita – pro Serbiją, Vengriją ir Slovėniją į Austriją.

„Tai yra dujotiekis, kuris yra sukurtas ir bus klojamas visiškai provokuojamu ES teisės pažeidimo būdu. Jį statys bendrovė, kuri laimėjo konkursą, kai nebuvo jokio konkurso, ji yra artima žmogui, kuris, kaip kalbama, yra artimas V. Putinui, nors asmuo tai neigia. Kai mes – „The Economist“ – parašėme, kad jis yra V. Putino draugas, jis mus padavė į teismą ir, manau, po kurio laiko pagalvojo, kad geriau to nebūtų daręs. Tačiau kalbant apie ES teisę, ji numato, kad negalima valdyti ir dujotiekio, ir dujų, kurios juo teka, tačiau „South Stream“ yra statomas“, – komentavo E. Lucasas.

Pasak jo, nors pavyko dėl dujotiekio įkalbėti bulgarus, ES nesančius serbus, Rusijos grėsmės nejaučiančius slovėnus bei vengrus, kurie tikėjosi ES paramos „Nabucco“ dujotiekiui, nes, E. Lucaso nuomone, jiems du Rusijos kontroliuojami dujotiekiai yra geriau nei vienas, visų pavojingiausi yra prie projekto prisidėję austrai.

„Austai įšoko į lovą su rusais su visu sezoninės prostitutės gyvumu, apgailestauju, bet tai tiesa. Tai, kaip Rusija išnaudoja Vieną kaip bazę šnipinėjimui, Austrijos bankus kaip pinigų plovimo mašiną, o dabar dar ir kaip centrą savo energetiniams planams... – pritilo E. Lucasas. – Ir niekas dėl to nieko nesako, atsiprašau, bet aš turiu tai įvardyti. Esu gyvenęs Austrijoje, man labai patinka austrai, bet tai, kaip yra leidžiama elgtis rusams, yra visiškai gėdinga.“

Veikiausiai, apžvalgininko nuomone, ES galėtų dėl dalyvavimo vieningai Europai nenaudingame projekte atkalbėti Bulgariją ir Slovėniją, tačiau kai už Rusijos interesus stoja ES senbuvės – kovoti sunku.

Anot E. Lucaso, dėl to ES gebėjimas pertvarkyti Europos energetikos rinką, sumažinant joje Rusijos svorį, gali nukrypti nuo pradinio plano. Tačiau šiame kontekste jis negailėjo komplimentų Lietuvai ir siūlė šalį apdovanoti už įgyvendintą Trečiąjį energetikos paketą.

„Tai yra žinia Lietuvai: jūs puikiai suprantate situaciją, jūs norite ginti savo šalį ir turite sąjungininkų, kurie jums nori padėti, taip pat turite institucijas, kurios dirba savo darbą ir nėra korumpuotos, taigi, kai užuodžiate dūmus, sakote: namas dega. Pietryčių Europoje, kai žmonės užuodžia dūmus, jie sako: atidarykime langą“, – palygino E. Lucasas.

Trečiasis tikslas – platesnis

Jei pirmieji du Rusijos tikslai pakankamai konkretūs: užsitikrinti įtakos zoną buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse ir sumažinti Europos Sąjungos įtaką, trečiasis – kur kas platesnis: sukiršinti Vakarų šalis.

„Reikalas tas, kad V. Putinui gerai sekasi skaldyti ir valdyti, jam patinka susiskaldęs pasaulis, kur jis gali tartis su konkrečiomis šalimis. Jis taip pat mato, kad Vakarai nėra vieningi, silpni, praradę pasitikėjimą savimi, pavyzdžiui, reikalingą valdyti ekonomikoms ar JAV ir Europos pasitikėjimą viena kita“, – dėstė E. Lucasas.

Dėl to, apžvalgininkas siūlo įvertinti būdus, kuriais yra kurstomi konfliktai tiek tarp Vakarų šalių, tiek eskaluojami nesutarimai tarp Rusijos ir Vakarų. Tai, anot E. Lucaso, rodo pasiruošimą ne konvenciniam konfliktui.

„Mes nepamatysime kelių laivų iš Rusijos karinio laivyno prie San Francisko, Tokijo, Melburno, Majamio, Vašingtono, Niujorko – jau pradeda trūkti laivų. Idėja, kad su Rusija gali kilti globalus konfliktas, kaip to buvo baiminamasi su Sovietų Sąjunga, yra absurdiška. Tačiau mes susiduriame su kito tipo konfliktu, hibridiniu konfliktu“, – mano E. Lucasas.

Norintiems susipažinti, kokie yra hibridinio konflikto požymiai, jis patarė atkreipti dėmesį į įvykių raidą Ukrainoje, primindamas, kad pirmieji jo požymiai buvo pastebėti viešojoje erdvėje, skleidžiant valstybei nepalankią propagandą.

www.DELFI.lt

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...