captcha

Jūsų klausimas priimtas

Siūlo eksperimentą: nusitaikė į daugiau uždirbančius

Niekaip nesutariant dėl darbo santykių liberalizavimo Lietuvoje, to siekiančiųjų akys krypsta į daugiau uždirbančius žmones.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Niekaip nesutariant dėl darbo santykių liberalizavimo Lietuvoje, to siekiančiųjų akys krypsta į daugiau uždirbančius žmones.

Siūloma darbuotojams, uždirbantiems daugiau nei 1,5 vidutinio darbo užmokesčio (apie 3345 Lt prieš mokesčius), numatyti paprastesnį atleidimą iš darbo, ilgesnius viršvalandžius, trumpinti įspėjimo atleidžiant iš darbo laikotarpį ir mažinti išeitinę kompensaciją.

Kaip tvirtina šią idėją pristatęs Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas, profesorius Boguslavas Gruževskis, toks pakeitimas paliestų iki 14 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Maždaug ketvirtadalis visų šalies dirbančiųjų gauna minimalią arba mažesnę algą.

„Tarptautinės organizacijos akcentuoja, kad darbo santykių lankstumas turi įtakos nedarbo mažėjimui ir užimtumo didinimui“, – konferencijoje „Lietuvos darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinis-administracinis modelis“ sakė jis.

Siūloma daugiau uždirbantiems darbuotojams leisti dirbti 180 valandų viršvalandžių per metus, atsisakyti ribojimo dirbti daugiau nei 4 val. viršvalandžių per dvi dienas, nustatyti lankstesnę darbo dienos ir savaitės trukmę iki vidutiniškai 48 val.

Šiuo metu Lietuvoje galima dirbti iki 120 val. viršvalandžių per metus, per savaitę galima dirbti ne daugiau nei 48 val., o viršvalandžiai per 2 dienas negali viršyti 4 val.

B. Gruževskio nuomone, toks pasikeitimas padidintų įmonių produktyvumą, leistų greičiau reaguoti į darbo apimčių svyravimus, leistų žmonėms daugiau užsidirbti, derinti darbo laiką prie asmeninių įsipareigojimų.

Be to, anot jo, kai kuriose šalyse vadovams leidžiama dirbti dar daugiau viršvalandžių nei paprastiems darbuotojams.

„Nežinau, kiek auditorijoje yra vadovų, pažiūrėkite, kaip atrodo mūsų darbo diena. Kiek žinau, dabar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje leista dirbti iki 22 val. Klausimas, gal jiems neapmoka viršvalandžių. Man irgi niekas jų nemoka“, – teigė B. Gruževskis.

Darbuotojų apklausa parodė, kad mažiau nei trečdalis įmonių fiksuoja viršvalandžius.

Dar vienas siūlymo sumanytojų taikinys – išeitinės išmokos. Profesoriaus teigimu, šiuo metu Lietuvoje darbuotojo atleidimo sąnaudos yra labai didelės lyginant su kaimyninėmis šalimis.

Taip pat Lietuvoje yra ilgas įspėjimo terminas atleidžiant be darbuotojo kaltės. Šiuo metus šis terminas yra 2–4 mėnesiai, o išeitinės išmokos gali būti iki 6 mėnesių priklausomai nuo darbo stažo.

Pasak B. Gruževskio, 48 proc. darbdavių būtų samdę daugiau darbuotojų, jei darbo santykių reguliavimas būtų lankstesnis.

Pakeitimų autoriai siūlo iki trejų metų įmonėje dirbęs žmogus gautų įspėjimą prieš mėnesį, o dirbę ilgiau – prieš du.

Dirbusiems iki trejų metų siūloma mokėti vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitinę kompensaciją, dirbusiems 3–10 m. – dviejų mėnesių išeitinę, ilgiau dirbusiems – trijų mėnesių išeitinę kompensacija.

Pasak pranešimo autoriaus, toks pakeitimas skatintų naujų darbo vietų kūrimą, mažiau tektų išleisti kuriant naujas darbo vietas, būtų palankesnės sąlygos ilgiau išlaikyti darbuotojus mažinant gamybą.

Tiesa, profesoriaus teigimu, tokią tvarką galėtų taikyti tos įmonėse, kuriose minimalią algą uždirba iki dešimtadalio darbuotojų, per pastaruosius penkerius metus nebuvo nelegalaus darbo atvejų, taip pat įmonėje yra pasirašyta kolektyvinė sutartis, veikia profesinė sąjunga arba darbo taryba.

Kartu B. Gruževskis sako, kad iš pradžių galima būtų eksperimentuoti iš šiuos siūlymus įgyvendinti laikinai – dvejus–trejus metus ir stebėti, ar tai duoda laukiamą efektą.

Pranešimo klausęsi darbuotojų atstovai piktinosi tokiais siūlymais. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ vyriausiasis teisininkas Petras Grėbliauskas tvirtino, kad tai stums žmones išvažiuoti iš Lietuvos.

„Iš Lietuvos jau išvažiavo 0,5 mln. Lt žmonių, po šito sprendimo išvažiuos dar pusė milijono“, – piktinosi jis.

Teisininkas Dainius Paukštė tvirtino, kad pritarus tokiam siūlymui daugiau uždirbantys darbuotojai būtų diskriminuojami.

„Kodėl jie yra kitokie nei mažiau uždirbantys?“ – piktinosi jis.

DELFI primena, kad identišką Darbo kodekso pakeitimą Seime buvo įregistravęs Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Šiuo metu Vyriausybė laukia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados dėl šio projekto.

Šiuo metu grupė mokslininkų baigia parengti naująją Darbo kodekso redakciją, kurioje numatoma keisti darbo sutarčių sudarymo tvarką, paprastinti priėmimą ir atleidimą iš darbo.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...