captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl Rusijos embargo maisto pramonėje jau mažėja darbuotojų

Lietuvos maisto pramonei kol kas sunkiai kompensuojant Rusijos rinkos praradimus, neigiamos nuotaikos, prognozuojama, persiduos ir į vidaus vartojimą. Lietuvos banko teigimu, verslą tai verčia iš naujo galvoti, ar kitąmet daryti planuotas investicijas, įdarbinti daugiau žmonių, kelti algas.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Lietuvos maisto pramonei kol kas sunkiai kompensuojant Rusijos rinkos praradimus, neigiamos nuotaikos, prognozuojama, persiduos ir į vidaus vartojimą. Lietuvos banko teigimu, verslą tai verčia iš naujo galvoti, ar kitąmet daryti planuotas investicijas, įdarbinti daugiau žmonių, kelti algas.

Rusijos sankcijos, skaičiuojama, palietė 4 proc. Lietuvos eksporto į ją. Tai – maždaug 3 mlrd. litų. Pieno ir mėsos išvežimas į Rusiją, anot Lietuvos banko, krito kone perpus ir, nors ėmė augti į kitas šalis – Baltarusiją, Ukrainą, NVS, taip pat ES, praradimų kol kas nekompensuoja. Mat kitas šalis irgi paveikė Rusijos įvesti apribojimai ir tai išaugino konkurenciją.

Maistininkų profsąjunga sako, kad sektoriuje jau sumažėjo darbuotojų.

„Žmonės pasidavė ir sutiko išeiti šalių susitarimu. Dėl to, kad buvo pažadėta priimti vėl į darbą, kai krizė baigsis. Pirmiausia buvo atleisti darbuotojai, kurie dirba terminuotai“, – teigia Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.

Be maisto pramonės, Rusijos embargas smogė ir iš reeksporto gyvenančiam transporto sektoriui – vežėjams sumažėjo užsakymų, išsibalansavo logistika.

Apie 14 proc. eksporto į Rusiją sankcijos netaikomos, bet, kadangi šaliai kitąmet prognozuojama recesija, tai vėl turės poveikį Lietuvai. Juolab kad kitąmet numatomas prastesnis ir didžiųjų Europos valstybių ūkių augimas. ES – pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė.

„Fiksuojami prastesni tiek verslo, tiek gyventojų lūkesčiai, o tai reiškia vieną dalyką. Atidedami investiciniai sprendimai, atidedama samdos sprendimai, atidedami darbo užmokesčio peržiūrėjimai, be jokios abejonės, tai turės poveikį vidaus vartojimui šalyje“, – įsitikinęs Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.

Vidaus vartojimas, banko prognozėmis, kitąmet augs mažiau nei dabar ir susilygins su šalies BVP kilimu – tai yra bus maždaug 3 proc.
Tačiau kainos kitąmet, manoma, kils mažiau nei ūkis – apie vieną proc.; infliaciją mažina ir pingančios žaliavos, tarp kurių – nafta. Tai, anot banko atstovo, didins realias gyventojų pajamas. O rinkoje sumažėjęs laisvų darbo vietų skaičius esą rodo, kad atleisti iš vienur, žmonės įsidarbino kitur.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...