captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV mokslininkas: vos tik Rusijos turtingieji pajus grėsmę, V. Putinas jiems neberūpės

Kiekvieno žmogaus laisvė kainuoja, mano demokratijos ir kapitalizmo temų ekspertas, JAV mokslininkas, filosofas ir profesorius Michaelas Novakas. Jis Lietuvoje lankosi pirmą kartą ir sako, kad pirmą kartą į Baltijos šalių regioną atvyko paskatintas įvykių Ukrainoje.
M. Ažušilio (DELFI.lt) nuotr.
M. Ažušilio (DELFI.lt) nuotr.

Kiekvieno žmogaus laisvė kainuoja, mano demokratijos ir kapitalizmo temų ekspertas, JAV mokslininkas, filosofas ir profesorius Michaelas Novakas. Jis Lietuvoje lankosi pirmą kartą ir sako, kad pirmą kartą į Baltijos šalių regioną atvyko paskatintas įvykių Ukrainoje.

M. Novakas JAV prezidento Ronaldo Reagano kadencijos metu buvo žmogaus teisių ambasadorius, dėstė Harvardo, Stanfordo bei kituose universitetuose, turi 26 garbės daktaro laipsnius. Bene žymiausia M. Novako knyga yra „The Spirit of Democratic Capitalism“ (liet. „Demokratinio kapitalizmo dvasia“).

„Turint omenyje įvykius Ukrainoje, norėjau atvykti į Lietuvą. Jeigu Ronaldas Reaganas būtų gyvas, žinau, ką jis veiktų. Jis paskatintų kiekvieno amerikiečio namų lange uždegti žvakę kaip solidarumo su ukrainiečiais ženklą. Man labai gaila, kad į įvykius Ukrainoje JAV reagavo palyginti silpnai. Jei R. Reaganas būtų prezidentu dabar, ukrainiečiams apsiginti padėtų specialiosios ir oro pajėgos, kad Vladimirui Putinui būtų aišku situacijos rimtumas“, – griežtai pasisako M. Novakas.

Pašnekovas sako, kad neišvengiamai norint taikos ir ramybės verslui, o tai reiškia tinkamų sąlygų demokratijai ir kapitalizmui, būtina užtikrinti karinę stiprybę.

„Ypač tai aktualu, kai kalbama apie Rusiją. Kai aplink yra stiprios valstybės, jie taikūs, bet kai pamato galimybę – ja pasinaudoja. Taip nutinka visuomet: po didesnio konflikto, ar šiuo atveju, Šaltojo karo, palaipsniui prarandamas budrumas. Demokratijai labai sunku aukotis ilgą laiką, ypač, kai kalbame apie karinę sferą. Natūralu, jei žmogus gali rinktis, balsuoti, jis pasisako už taiką, ramybę, gerą aplinką vaikams. Tačiau karinė stiprybė atitolina grėsmes, o, esant reikalui, verta imtis ir ekonominių priemonių, kurios jau dabar duoda rezultatų“, – kalbėjo M. Novakas.

Pasak jo, konfliktas Ukrainoje yra neigiamai paveiks demokratijos plėtrą.

„Ukraina yra kelias, kuriuo demokratija keliauja vis toliau į Rytus. Jeigu demokratija įsitvirtintų Ukrainoje, jai būtų lengviau plisti į kitas šalis, ji galiausiai pasiektų Kiniją. Šiuo atveju Ukraina yra labai svarbi dalis. Jeigu įvykiai ten įstrigtų, manau, demokratijos plėtra ir į kitas šalis vyktų lėčiau“, – konflikto poveikį paaiškina M. Novakas.

Paklaustas, ką mano apie galimas grėsmes Baltijos šalims ir Lietuvai, M. Novakas laikosi tos pačios pozicijos: būtinas karinis pasirengimas.

„Kalbant apie Rusiją, manau, kad realu yra tikėtis iš jos pusės agresijos, nes joje yra ilgimasi imperijos. Man labai patinka lotyniškas posakis „Si vis pacem, para bellum“ (liet. Jeigu nori taikos, ruoškis karui). Kai taps aišku, koks baisus bus karas ir kiek daug jis kainuos, agresoriai jo nepradės. Kalbant apie Rusiją, svarbi ir ekonominė priežastis – jos ekonomika yra paprasčiausiai per daug nestabili“, – dėsto M. Novakas.

Be to, jis turi ir antrąjį argumentą: Rusijoje yra įtakingų žmonių, kuriems konfliktai brangiai kainuoja.

„Rusijos ekonomika yra sukoncentruota keliuose rankose, tad jei turtingieji Rusijoje pajaus grėsmę, jiems nelabai rūpės esamas politinis lyderis, nes ekonomikai taika yra naudingiau, kaip ir draugystė su kaimynais. Karas viską sugriauna ir turtingieji kenčia pirmiausiai, jie praranda verslus ir taip toliau, – kalbėjo M. Novakas. – O diktatoriams, priešingai, yra labai svarbu užsitikrinti žmonių paramą ir klasikinis būdas tai padaryti – susirasti priešų bei juos apkaltinti, kad žmonės diktatorių priimtų kaip gynėją. Šiuo atveju, mes visą laiką esame pavojuje.“

Pasak jo, šie argumentai tinka pagrįsti ir ekstremistinio islamo stiprėjimui.

Pataria verslininkams

Profesorius, paklaustas, ką patartų Lietuvos verslininkams galimų grėsmių kontekste, mano, kad yra keletas dalykų, kuriuos jau dabar verta daryti.

„Jaučiantiems grėsmę dabar reikia stiprinti ryšius su Vakarais – ši sąjunga yra geriausia apsauga. Taikos išsaugojimui didelės reikšmės turėjo NATO išleisti pinigai, o 50–imt taikos metų Europoje yra ilgas laikas, tad reikia taiką dar stiprinti. Kalbant apie verslą – jam būtina taika, nes tuo metu galioja teisė, vyksta atsiskaitymai, galima užtikrinti plėtrą ir tęstinumą“, – paaiškina M. Novakas.

Pasak jo, verta stiprinti ryšius ir su Kinija.

„Istoriškai, komercinės sąjungos gyvuoja ilgiau, nes tai yra abiejų šalių interesas – užtikrinti ryšius. Tikiuosi, kad ir Rusija supras šią naudą. Bet propagandos tikslas yra išskirti ir sukiršinti žmones, paskatinti juos jausti baimę, todėl reikia elgtis priešingai. Kartu Vakarams iš tiesų reikia karinių raumenų – laivyno, oro ir specialiųjų pajėgų – kurie visada būtų pasiruošę. Labai gerai, jei jų niekada nereikės, bet atbaidyti agresorių taip pat yra gynyba“, – mano M. Novakas.

Profesorius įsitikinęs, kad niekas neateina nemokamai, o už turimą laisvę reikia atsiskaityti tiek prisiimta atsakomybe, tiek sunkiu darbu.

„Esu sakęs Lenkijoje, kad pirmiausiai žmonės reikalavo laisvės ir įtvirtino demokratiją, tačiau paaiškėjo, kad to nepakaks be ekonomikos reformų. Jos įvyko, tačiau ir to nepakako, nes reikėjo keisti moralę, stiprinti atsakomybės jausmą. Jeigu nori būti laisvu, reikia suvokti, kad reikės kūrybiškai ieškoti savo kelio. Ekonomiškai tai yra geriausias pasirinkimas“, – kalbėjo M. Novakas.

Pasak jo, kapitalizmas nėra blogybė, nes jo sąvoka yra kilusi iš žodžio capitale, o pastarasis iš lotyniškojo caput, kuris reiškia galvą.

„Tai yra geras žodis, kurio esmė – išradingumas ir kūrybingumas. Norint, kad sistema veiktų, reikia žmonių kūrybingumo, o kartu tai padeda įveikti ir pavydą. Normalu, kad žemės ūkio šalyje vyksta tarsi žaidimas, siekiant būti pranašesniam: jei jūsų kaimynas sukaupia didesnį grūdų sandėlį, jaučiatės nevykėliu ir jam jaučiate pavydą. Kūrybiškoje visuomenėje vieno žmogaus sėkmė nereiškia kito atsilikimo, priešingai, leidžia ir kitam asmeniui tobulėti, siekti dar daugiau“, – dėstė M. Novakas.

Jis paaiškina, kad žmogui, pasirinkusiam savo kelią, sudėtinga save palyginti su kitais, todėl asmuo savo pasiekimus vertina keldamas klausimus: kur aš esu šiandien, kur noriu būti rytoj, nuo kur pradėjau. Jis pateikia pavyzdį apie dvi seseris, kurios gimė Didžiosios depresijos metais skurdžioje šeimoje JAV, kaimiškoje vietovėje.

„Abi seserys persikraustė į Vašingtoną, padarė sėkmingą karjerą, bet nei viena jų neištekėjo ir nesusilaukė vaikų. Viena jų – Sara – nemėgsta leisti pinigų, nes puikiai prisimena sunkmetį, juos atsargiai investuoja, kai kita – Elzė – nori gražiai rengtis, valgyti restoranuose, o labiausiai už viską mėgsta keliauti. Seserys viena kitai nepavydi, bet viena kitos gaili: Elzė nesupranta, kam Sara taupo pinigus, o Sarai beprasmis atrodo Elzės išlaidavimas. Galiausiai, Sara miršta ir paaiškėja, kad ji sukaupė 2 mln. JAV dol., o kai miršta jos sesuo, ji neturi nė 2 tūks. JAV dol. Sociologas pasižiūri į rezultatą ir konstatuoja: kokia nelygybė! Tačiau šie pasirinkimai buvo padaryti sąmoningai, laisva valia, tad visuomenėje, kur gali pasirinkti, vis daugiau žmonių daro tai, ką gali ir nori bei dėl to jaučiasi laimingesni“, – kalbėjo M. Novakas.

Pasak jo, tuo žmonėms ir yra patraukli demokratija bei kapitalizmas – žmonės gali laivai pasirinkti savo kelią.
 
www.DELFI.lt
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...