captcha

Jūsų klausimas priimtas

Finansiškai nesaugūs jaučiasi du trečdaliai lietuvių

Daugiau nei du trečdaliai Lietuvos moterų jaučiasi finansiškai nesaugios, nepaisant to, kiek jos uždirba ar vaikų augina. Dažniausiai tokią jų savijautą lemia visuomenėje dominuojanti vyro kaip šeimos maitintojo pozicija ir menkas moterų įsitraukimas į šeimos finansų planavimą.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Daugiau nei du trečdaliai Lietuvos moterų jaučiasi finansiškai nesaugios, nepaisant to, kiek jos uždirba ar vaikų augina. Dažniausiai tokią jų savijautą lemia visuomenėje dominuojanti vyro kaip šeimos maitintojo pozicija ir menkas moterų įsitraukimas į šeimos finansų planavimą.

Du trečdaliai apklaustų gyventojų teigė nesijaučiantys finansiškai saugūs. Dažniausiai nurodomas nesaugumo jausmą stiprinantis veiksnys buvo tai, kad žmogus neturi santaupų, uždirba mažiau nei sutuoktinis, neturi nuosavybės, kurią nelaimės atveju galėtų parduoti. Penktadalis teigė neturintys gyvybės draudimo, o netekę maitintojo dauguma teigė prarastas pajamas kompensuosią paskola.

Saugiausiai finansiškai dažniausiai jaučiasi vyrai gyvenantys kaime ir labiau saugesni didmiesčiuose nei mažų miestelių vyrai. Moterys – kur begyventų ir kiek beuždirbtų – jaučiasi finansiškai nesaugios, ypač būdamos 36-erių – 45-erių. Vyrai priešingai – kuo daugiau uždirba, tuo jie saugesni.

„Pasirodo, kuo daugiau šeimoje vaikų, tuo vyrai jaučiasi finansiškai saugesni. Galbūt dėl to, kad, kaip sakoma, vaikai – mūsų turtas. Bet jei žiūrėtume rimtai, čia išties įdomi koreliacija: vyrai, turintys 3 ir daugiau vaikų ir visai jų neturintys, šeimoje jaučiasi vienodai saugūs“, – konstatavo Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.

Moterys – atvirkščiai – kuo daugiau vaikų augina, tuo nesaugesnės jaučiasi. Tyrimai rodo, kad net ir uždirbdamos daugiau jos valdo daugių daugiausia trečdalį savo pajamų.

„Moterys savo valia gali disponuoti  nuo 12 iki 29 proc. savo lėšų. Švedijoje moterys disponuoja 29 proc., o pietinėse valstybėse – 12 proc., t.y. tik šeštadalį pinigų. Kai negali nuspręsti, kur tuos pinigus išleisti, todėl ir jaučiasi nesaugios“, – pridūrė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė.

Nors ir jaučiasi nesaugiai, žmonės apie finansus šeimoje dažnai net nesišneka. Tą pripažino 40 proc. apklaustųjų, ypač moterų, todėl joms dažniau tenka susidurti ir su neplanuotais gyvenimo iššūkiais.

„Vyrų situacija labai prasta. Lietuvoje 15–65 m. amžiaus grupėje miršta 44 proc. vyrų. Švedijoje – 18 proc. Šiuo rodikliu mes pirmaujame Europos Sąjungoje. Galbūt tai yra vienokio ar kitokio pobūdžio stresas, kuris sveikatos tikrai neprideda“, – aiškino M. Jankauskaitė.

„Kai, susidūrus su atvejais, kada reikia išmokėti išmokas, mūsų k0ompanijoje vyrų mirčių pasitaiko du kartus daugiau nei moterų. Absoliučioje daugumoje atvejų tie vyrai turėjo šeimas“, – pasakojo „Swedbank Life Insurance“ valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius.

Vienas būdų apsidrausti nuo netikėtų finansinių iššūkių – gyvybės draudimas, tačiau tokiu draudžiasi tik tie, kurie prisiima finansinių įsipareigojimų ir tai ne visi. Neturintys paskolų gyvybės draudimą renkasi dar rečiau.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...