captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tyrimas: investicijos į energetinį saugumą embargo atveju atsipirktų greitai

Jeigu dėl galimo rusiškų dujų embargo Lietuvoje jų alternatyvos kainuotų 50 arba 100 proc. brangiau, jau per pirmus metus Lietuvos verslas būtų praradęs atitinkamai 1,6 arba 1,9 mlrd. litų – tai prilygsta šalies investicijoms į dujotiekio jungtį su Lenkija arba SGD terminalą. Tokius duomenis pateikė tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė KPMG, atlikusi tyrimą „Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams 2014“.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Jeigu dėl galimo rusiškų dujų embargo Lietuvoje jų alternatyvos kainuotų 50 arba 100 proc. brangiau, jau per pirmus metus Lietuvos verslas būtų praradęs atitinkamai 1,6 arba 1,9 mlrd. litų – tai prilygsta šalies investicijoms į dujotiekio jungtį su Lenkija arba SGD terminalą. Tokius duomenis pateikė tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė KPMG, atlikusi tyrimą „Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams 2014“.

Kasmetinio tyrimo, kuris buvo atliekamas jau ketvirtą kartą, metu buvo aiškinamasi, kaip energijos išteklių kainų pokyčiai veikia 6 sektorius: transportą, pramonę, prekybą, paslaugas, statybą ir miškininkystę bei žvejybą. KPMG pateikė iš viso penkis kainų kitimo scenarijus, atskleidžiančius, kaip šiuos sektorius paveiktų energijos išteklių kainų pokyčiai.

Investicijos į energetinį saugumą tolygios vienerių metų nuostoliams dėl embargo

Be kiekvienais metais pateikiamų optimistinio, realistinio ir pesimistinio energetinių išteklių kainų kitimo scenarijų, šiemet KPMG papildomai skaičiavo, kiek per metus būtų sumažėjęs Lietuvos verslo pelnas, jei dėl rusiškų dujų embargo būtų pakilusi dujų kaina Lietuvoje.

Tyrimo duomenimis, jei dujos šalyje būtų pabrangusios 50 proc., verslo metinis pelnas mažėtų maždaug tiek, kiek investuojama į dujotiekio jungtį su Lenkija, – 1,6 mlrd. litų. Jei dujos būtų pabrangusios 100 proc., tuomet metinis pelnas mažėtų tiek, kiek kainuoja SGD terminalo projektas, – 1,9 mlrd. litų.

„Nustatėme, kad rusiškų dujų embargo atveju verslo praradimai per metus būtų labai panašūs į sumas, kurias valstybė iš viso moka už dujų tiekimo diversifikavimo projektus. Tai reiškia, kad į energetinį  saugumą mes investuojame iš esmės tuos pačius pinigus, kuriuos kitu atveju, tikėtina, per vienerius metus būtume tiesiog praradę dėl politinių aplinkybių. Įvertinus galimą kelerių metų nuostolį dėl embargo, tampa akivaizdu, kad išvengėme labai didelės finansinės rizikos“, – sako KPMG partneris Rokas Kasperavičius.

Pasak R. Kasperavičiaus, toks palyginimas padeda kitu kampu įvertinti investicinių projektų svarbą ir patvirtina, kad milijardus mokėti už dujų tiekimo diversifikavimo galimybes tikrai verta.

Stabiliai auga verslo atsparumas energetinių išteklių kainų svyravimui

KPMG antrus metus skaičiuojamas Lietuvos verslo energetinio pažeidžiamumo indeksas BEVI rodo, kad šalies verslas tampa vis atsparesnis kuro, elektros ir šilumos energijos kainų pokyčiams. Nors įmonių bendros patiriamos sąnaudos per metus išaugo 3 proc., tačiau sąnaudų dalis energijos ištekliams sumažėjo 15 proc. Tai labiausiai lėmė efektyvesnis energetikos išteklių naudojimas.

Kaip ir praėjusiais metais, grynojo pelningumo lyderiais išliko paslaugų sektoriaus įmonės, o santykinai daugiausiai energijos ištekliai kainavo transporto bei žvejybos ir miškininkystės įmonėms. Trečius metus iš eilės didžiausias pajamų lyginamasis svoris Lietuvoje buvo prekybos ir pramonės sektorių įmonėse.

Šiemet optimistinio scenarijaus atveju grynasis įmonių pelnas sumažės 0,9 mlrd. Lt, realistinio scenarijaus atveju – 1,4 mlrd. Lt, o pesimistinio  – 2,7 mlrd. Lt. Praėjusiais metais, esant tokiems patiems scenarijams, įmonių grynasis pelnas būtų mažėjęs 1,1 mlrd. Lt, 1,7 mlrd. Lt arba 3,2 mlrd. Lt.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...