captcha

Jūsų klausimas priimtas

Algos neauga, bet lietuviai vis tiek perka

Mažmeninė prekyba Lietuvoje šiemet padidėjo maždaug 5 proc. Prekybininkų teigimu, palyginti su pernai, – nieko stebuklingo, maisto žmonės perka netgi mažiau nei anksčiau. Tačiau ekonomistai pastebi, kad mažmeninės prekybos augimas daugiau nei dvigubai viršijo realų algų didėjimą. O tai esą rodo, kad gyventojai leidžia iš įvairių kitų šaltinių imamus pinigus. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Mažmeninė prekyba Lietuvoje šiemet padidėjo maždaug 5 proc. Prekybininkų teigimu, palyginti su pernai, – nieko stebuklingo, maisto žmonės perka netgi mažiau nei anksčiau. Tačiau ekonomistai pastebi, kad mažmeninės prekybos augimas daugiau nei dvigubai viršijo realų algų didėjimą. O tai esą rodo, kad gyventojai leidžia iš įvairių kitų šaltinių imamus pinigus.

Spalio mažmeninės prekybos apyvarta – beveik pustrečio milijardo litų, tai – beveik 5 proc. daugiau nei pernai ir šiek tiek daugiau nei 5 proc. daugiau nei rugsėjį.

Prekybininkų atstovo teigimu, bendra statistika beveik vienoda su 2011-ųjų, didesnių pokyčių matyti tik žvelgiant į atskirus mažmenininkų sektorius.

„Pats namų ūkių biudžetas tikrai nepadidėjo, žmonių Lietuvoje taip pat nepadidėjo, tad tų pačių vartotojų kiekis tikrai smarkiai nepasikeitė, todėl išeina, iš kažko yra atimama. Ir vėlgi statistika rodo, kad iš būtent kasdieninio vartojimo – maisto, gėrimų prekių segmente buvo toksai nedidelis sumažėjimas“, – teigė Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.

Bet šiemet žmonės daugiau pirko ne kasdieninių, o vadinamųjų prabangos prekių. Itin sėkmingas laikas drabužių, avalynės ir buitinės technikos pardavėjams. Televizorių ir jų priedėlių pardavimus skatino televizijos skaitmenizacija, o garderobo atnaujinimas, manoma, natūraliai pribrendo, nes kelerius pastaruosius metus pinigų lietuviai tam esą išvis neleido. Drabužius ir avalynę visąlaik gerai Lietuvoje pirko tik baltarusiai.

Ekonomistai mažmeninės prekybos augimą vadina gana greitu, jeigu lygintume jį su realia alga. Realus darbo užmokestis per pirmuosius tris šių metų ketvirčius esą išvis nepadidėjo, ir tai – ketverių metų tendencija. Tuo metu vartojimas vis tiek auga. Vadinasi, namų ūkiai turi kelis pinigų šaltinius, ne tik atlyginimą.

„Ir vienas iš tų pagrindinių šaltinių yra, aišku, nedarbo mažėjimas. Ir, jeigu mes vertintume ne tai, kiek uždirba vienas dirbantysis, bet vertintume visų Lietuvos namų ūkių darbo užmokesčio fondą, tai jis, jau net įvertinus infliaciją, padidėjo šiemet 2 proc. Bet tai vis tik nepaaiškina, kodėl mažmeninė prekyba augo daugiau negu dvigubai sparčiau“, – pastebi „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Vartojimo statistiką, anot ekonomisto, pagerino ir atkurtos pensijos, ir čia pirkę turistai, kurių šiemet Lietuvoje buvo rekordiškai daug. Dalis pinigų, manoma, imama ir leidžiama iš šešėlio, dalis – iš santaupų. Tiesa, to, kad žmonės jau masiškai atsiimtų indėlius ir leistų juos vartojimui, esą tikrai dar nėra. Bet pastebima, kad taupymui šiemet bus atidėta mažiau pinigų. Anksčiau santaupoms tekdavo maždaug 7 proc. pajamų, pernai – 2 proc., šiemet, spėjama, dalis bus dar kuklesnė. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...