captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Maxima LT“ nubausta 58 mln. litų, o „Mantinga“ – 15 mln. litų baudomis

Konkurencijos taryba nustatė, kad „Maxima LT“ ir UAB „Mantinga“ susitarė neparduoti UAB „Mantinga“ gaminamų duonos ir kitų prekių „Maxima LT“ parduotuvėse už mažesnę  nei UAB „Mantinga“  kainoraščio kainą (dar vadinamą „bazine“ kaina). Tokie bendrovių veiksmai yra draudžiami pagal Konkurencijos įstatymą bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalį.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Konkurencijos taryba nustatė, kad „Maxima LT“ ir UAB „Mantinga“ susitarė neparduoti UAB „Mantinga“ gaminamų duonos ir kitų prekių „Maxima LT“ parduotuvėse už mažesnę  nei UAB „Mantinga“  kainoraščio kainą (dar vadinamą „bazine“ kaina). Tokie bendrovių veiksmai yra draudžiami pagal Konkurencijos įstatymą bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalį.

Pranešime spaudai rašoma, kad už 10 metų trukusį draudžiamą susitarimą Konkurencijos taryba skyrė 58 255 200  litų baudą „Maxima LT“ ir 15 284 800 litų baudą UAB „Mantinga“.

Konkurencijos tarybos vertinimu, „Maxima LT“ ir UAB „Mantinga“ tiekimo sutarčių nuostatos, šių įmonių darbuotojų tarpusavio susirašinėjimas bei kitos nustatytos faktinės aplinkybės liudija ilgalaikius, nuoseklius ir kryptingus bendrovių veiksmus užtikrinant, kad mažmeninės kainos (dar vadinamos „lentynos“  kainomis) parduotuvėse nebūtų mažesnės nei minėtos „bazinės“ kainos.

Konkurencijos taryba tyrimo metu surinko pakankamai įrodymų, kad „Maxima LT“ ir UAB „Mantinga“ suderintus sprendimus dėl „lentynos“ kainų lėmė ne konkurencinė aplinka rinkoje, o įmonių siekis užsitikrinti ir išlaikyti didesnę pelno maržą vartotojų sąskaita.

„Bendrovės tyrimo metu tikino, kad savo veikloje stengiasi siūlyti palankiausias kainas vartotojams. Tačiau šio Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatėme, kad realybėje dvi vartotojams gerai žinomos įmonės norėjo „išlaikyti pakeltas kainas“, „sustabdyti akcijas“, „pakelti lentynos kainas“. Gamintojo ir prekybos tinklo susitarimas padėjo beveik dešimtmetį išlaikyti aukštesnes prekių kainas vartotojų, t.y. mūsų visų, nenaudai.“ – sako Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas.

Tyrimo metu Konkurencijos tarybos ekspertai taip pat nagrinėjo ir kitų mažmeninės prekybos įmonių veiksmų atitikimą konkurencijos teisei. Konkurencijos taryba nustatė, kad UAB „Mantinga“ ir „Maxima LT“ sudarytas susitarimas dėl minimalių mažmeninių kainų galėjo daryti įtaką UAB „Mantinga“ produkcijos kainoms visose mažmeninės prekybos maisto produktais įmonėse.

Konkurencijos tarybos tyrėjai surinko duomenų, kad „Maxima LT“ ir UAB „Mantinga“ buvo suinteresuotos kitų mažmeninės prekybos tinklų prisijungimu prie susitarimo, tačiau tyrimo eigoje surinktų įrodymų nepakako nustatyti UAB „Prisma LT“, UAB „Palink“, UAB „NORFOS MAŽMENA“ ir UAB „RIMI Lietuva“ dalyvavimą draudžiamuose susitarimuose.

Konkurencijos taryba šį tyrimą pradėjo 2010 m. rugsėjo 21 d. įtarusi, kad ūkio subjektai, užsiimantys maisto gaminių gamyba ir pardavimu, galėjo tarpusavyje derinti šių gaminių kainas.

Sprendimą vadina nesuprantamu

„Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris teigia, kad Konkurencijos tarnybos sprendimas yra netikėtas ir nesuprantamas.

„Gerbiame ir vertiname Konkurencijos tarybos atliekamą darbą. Vis dėlto Konkurencijos tarybos nutarimas dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo ir priimtas sprendimas skirti įmonei baudą, mums yra netikėtas ir nesuprantamas“, – teigė jis.

Ž. Valkeris pasakojo, kad tyrimo metu nuolat teikė Konkurencijos tarybai informaciją bei dokumentus, kurie, jo nuomone, pagrindė, kad nebuvo pažeidimo.

„Maxima LT“ su šaldytos tešlos gaminių gamintoja „Mantinga” sąmoningai niekada nederino tiekiamų produktų kainų pirkėjams. „Mantingos“ ir kitų tiekėjų tiekiamais gaminiais prekiaujame tokiomis kainomis, kurias nustatome atsižvelgę į objektyvius veiksnius – kainų tendencijas visoje rinkoje, konkurencinę aplinką, gaminių paklausą. Visuomet laikėmės ir laikomės šios pozicijos, – pridėjo prekybos tinklo vadovas. – Esame tikri, kad vykdydama veiklą „Maxima LT“ Konkurencijos įstatymo nuostatų nepažeidė ir savo pirkėjams žalos nepadarė. Tai argumentuodami Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo metu mes pateikėme nepriklausomų ekspertų atliktus išsamius ekonominius skaičiavimus, kurie įrodo, kad laikotarpiu, kuriuo mūsų įmonė kaltinama susitarimu su „Mantinga“ dėl mažmeninių kainų fiksavimo, Maxima LT pardavinėjo „Mantinga“ produktus itin žemomis kainomis, o bylos medžiagoje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog šios kainos daugeliu atveju nebuvo didesnės, nei mūsų konkurentų. Taigi, draudžiamas susitarimas, kuriuo esame kaltinami nelėmė didesnių kainų vartotojams.“

Ž. Valkeris patikino, kad šiuo metu yra analizuojamas sprendimas ir bus svarstoma galimybė jį skųsti teisme.

UAB „Mantinga“ generalinis direktorius Kęstutis Svitojus taip pat teigė, kad geranoriškai bendradarbiavus su Konkurencijos taryba šios priimtas sprendimas buvo netikėtas ir nesuprantamas.

„Įmonės nuomone, Konkurencijos Tarybos sprendimas yra visiškai nepagrįstas, todėl bus skundžiamas teismui“, – teigė jis.

Savo komentarą pateikė ir UAB „Mantinga“ šioje byloje atstovavęs advokatų kontoros „Borenius“ advokatas Daivis Švirinas.

„Mūsų įsitikinimu Konkurencijos taryba įrodinėdama pažeidimą rėmėsi įrodymais, kurie tiek pavieniui, tiek vertinant šių įrodymų visumą visiškai neleidžia teigti, kad draudžiamas susitarimas tarp Maxima ir Mantinga, už kurį galėjo būti skirta rekordinė bauda, egzistavo ir juolab net 10 metų“, – tvirtino jis.

Advokatas taip pat pabrėžė, kad Konkurencijos tarybos atlikta ekonominė situacijos analizė, kuri turėjo ypatingą svarbą šiame tyrime tiek advokatų kontoros, tiek ekonomikos ekspertų vertinimu buvo neišsami ir neobjektyvi.

„Todėl manome, kad Konkurencijos tarybos argumentai nėra nuoseklūs ir pakankami, kad būtų galima konstatuoti draudžiamo susitarimo egzistavimo faktą, kartu žalą vartotojams. Gerbiame Konkurencijos tarybą už jos atliktą didelį darbą, tačiau manome, kad Konkurencijos taryba neatsižvelgė į eilę svarbių aplinkybių ir jų nevertindama, mechaniškai skyrė įmonėms maksimalią baudą“, – pridėjo jis.

Konkurencijos taryba šį tyrimą pradėjo 2010 m. rugsėjo 21 d. įtarusi, kad ūkio subjektai, užsiimantys maisto gaminių gamyba ir pardavimu, galėjo tarpusavyje derinti šių gaminių kainas.

Konkurencijos taryba tyrė susitarimus ir su kitais prekybos tinklais, tačiau nurodo, kad tyrimo eigoje surinktų įrodymų nepakako nustatyti, jog „Prisma LT“, „Palink“, „Norfos mažmena“ ir „Rimi Lietuva“ dalyvavimą draudžiamuose susitarimuose.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...