captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žiemos švenčių karštligė svarbi Kalėdų seneliams, bet ne visam šalies ūkiui

Laikotarpis prieš Kalėdas ir Naujuosius metus daugeliui prekybininkų visada yra intensyviausias. Tačiau labiausiai per jį pasipelno specifines nišas užimantys verslininkai, kai apskritai Lietuvos ekonomikai prekybos padidėjimas nėra ypač svarbus.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Laikotarpis prieš Kalėdas ir Naujuosius metus daugeliui prekybininkų visada yra intensyviausias. Tačiau labiausiai per jį pasipelno specifines nišas užimantys verslininkai, kai apskritai Lietuvos ekonomikai prekybos padidėjimas nėra ypač svarbus.

Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius devynerius metus mažmeninė prekyba (išskyrus variklines transporto priemones ir motociklus) lapkričio–gruodžio mėnesiais vidutiniškai sudarydavo 18,3 proc. visos metų prekybos. Jei kiekvieną metų mėnesį būtų parduodama po lygiai, ji sudarytų 16,7 proc. Todėl prieššventinis padidėjimas yra akivaizdus ir sudaro maždaug 1,3 proc. punkto.

Daug tai ar mažai, priklauso nuo požiūrio taško. Per 2013 metų paskutinius du mėnesius prekių buvo parduota už 5,1 mlrd. litų, kurie sudarė 17,9 proc. visos metų prekybos. Už tariamą 16,7 proc. dviejų mėnesių vidurkį ji buvo beveik 62 mln. litų didesnė. Ši suma sudaro apie 0,05 proc. praeitų metų bendrojo vidaus produkto.

R. Vainienė. T. Lukšio (BFL) nuotr.

Tačiau ekonomistė Rūta Vainienė mano, kad ir toks priedas nėra mažas. „Kalėdinė prekyba ypatinga tuo, kad yra nišinė. Kai kurie verslininkai per šį laikotarpį uždirba visų metų pajamas. Juk niekas neprekiauja kalėdinėmis eglutėmis vasarą, o ir Kalėdų seneliai, išėmus šiuos du mėnesius iš gyvenimo, liktų be darbo“, – aiškino pašnekovė.

Uždirba žaislų ir elektroninės technikos pardavėjai

R. Vainienei pritarė ir banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Per prieškalėdinį laikotarpį nuperkama daugiau žaislų, knygų, taip pat internete būna užsakoma daugiau prekių. Alkoholio ir maisto irgi daugiau parduodama ir dėl to netgi šiek tiek sumažėja šešėlinė ekonomika, nes vyksta spontaniškas pirkimas“, – dėstė jis.

Statistikos departamento duomenys patvirtina, kad prieš šventes smarkiai padidėja atskirų sričių prekių pardavimai. Pavyzdžiui, pernai gruodį kompiuterių buvo parduota vidutiniškai 66 proc. daugiau nei per kitus metų mėnesius. Garso ir vaizdo technikos – dvigubai daugiau, buitinių aparatų ir prietaisų – 69 proc. daugiau, žaislų – net 390 proc. daugiau.

Ž. Mauricas pastebėjo, kad žmonės, eidami pirkti šių prekių, kartu nusiperka ir kitų. „Be to, taikoma daug nuolaidų, tačiau čia iškyla vištos ir kiaušinio problema, kai neaišku, ar žmonės daug perka, nes yra nuolaidos, ar nuolaidos yra taikomos, nes žmonės daug perka ir nenorima, kad jie tai darytų pas kitus“, – sakė ekonomistas.

Jis taip pat prognozavo, jog šiemet turėtų didėti baldų pardavimai. Tai Ž. Mauricas siejo su prieš metus pradėjusiomis pūstis, o dabar jau nuslopusiomis nekilnojamojo turto kainomis. „Dabar žmonėms reikia savo naują būstą kaip nors įrengti, o žiemos šventės yra gera proga tą padaryti“, – paaiškino pašnekovas.

Atitinka nuotaikas

Panagrinėjus istorinius šventinio laikotarpio prekybos rezultatus galima pastebėti, kad jie stipriai koreliuoja su vartotojų pasitikėjimo rodikliu.

Geriausiai lietuviai jautėsi 2006 ir 2007 metais. Tada jie, lyginant su praeitais metais, išleido atitinkamai beveik 0,5 mlrd. ir 1 mlrd. litų daugiau.

Tuo metu kriziniais 2009 metais vartotojų pasitikėjimo rodikliui nukritus iki -50, šalies gyventojai išleido vos 3,87 mlrd. litų, arba 1,17 mlrd. litų mažiau, nei 2007 metais. Vėliau kylant ekonomikai didėjo ir pirkėjų norai bei galimybės.

Į šios tendencijos rėmus netelpa 2008-ieji. Tuomet pasitikėjimo rodiklis kas mėnesį smuko po 10 punktų ir gruodį jau siekė -51, tačiau lietuviai Kalėdoms išleido netgi šiek tiek daugiau nei 2007 metais. Tačiau tai galima paaiškinti netikėtai šalį užklupusia finansų krize ir tuo, kad žmonės savo pirkinius buvo suplanavę iš anksto.

V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Reikšmės imitacija

Rinkodaros specialistas Linas Šimonis teigė, kad didelė dalis verslų sureikšmindami kalėdinį laikotarpį tiesiog užsiima imitacija. „Bet kokiu atveju tas pats kiekis prekių per metus vis tiek būtų nupirkta, tačiau dėl švenčių tas pirkimas pasiskirsto netolygiai. Kompiuterių Lietuvoje nesumažėtų, jei jų niekas nepirktų per Kalėdas“, – sakė jis.

L. Šimonio teigimu, lapkričio–gruodžio prekyba ypač svarbi toms įmonėms, kurių rinkodaros strategija yra prasta. „Tai būna metas, kai galima sumažinti arba bent jau pademonstruoti, kad yra sumažintos kainos, ir taip pritraukti pirkėjų, – aiškino rinkodaros specialistas. – Tuo metu turintys tikrai išskirtinį produktą nuolaidų paprastai netaiko, nes ir taip žino, kad savo pirkėją turi. Pavyzdžiui, „Apple“ produktų su nuolaida beveik nebūna.“

Prekyba išauga keliais procentais

„Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė teigė, kad jos atstovaujamo prekybos tinklo parduotuvėse prieššventiniu metu apyvarta padidėja maždaug keliais procentais. „Tai priklauso nuo prekių rūšies, bet jau nuo 2009 metų pastebime vis optimistiškesnes tendencijas“, – sakė ji.

Pašnekovės manymu, dėl euro įvedimo lietuviai per Kalėdas išleisti mažiau neturėtų. „Jau nuo rugpjūčio buvome pastebėję, kad žmonės dėl naujos valiutos įvedimo tapo šiek tiek taupesni, tačiau artėjant šventėms jie paprastai leidžia sau atsipalaiduoti ir išleidžia daugiau. Tai įrodė ir estų bei latvių patirtis“, – dėstė R. Saulytė.

Prie aktyvesnės prekybos prisidėti turėtų ir ilgasis – net penkias dienas truksiantis – Kalėdų savaitgalis. „Žmonės turbūt laiką leis ne tik su šeima, bet ir į parduotuvę užsukti turės daugiau laiko, rūpinsis vaišėmis. Bus nupirkta daugiau šventinių produktų“, – prognozavo „Maxima“ atstovė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...