captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Jakeliūnas: valstybė turi dvi klasikines priemones kovoti su krize

Svarstant kitų metų biudžetą, jo rengėjai sulaukė kritikos: Vyriausybei prikaišiojamas per didelis optimizmas. Nerimas, kas nutiks, jei pajamos bus mažesnės, nei planuojama, raminamas retorika, kad reikalui esant bus imamasi antikrizinių priemonių. Vardijama, kad jų yra keletas.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Svarstant kitų metų biudžetą, jo rengėjai sulaukė kritikos: Vyriausybei prikaišiojamas per didelis optimizmas. Nerimas, kas nutiks, jei pajamos bus mažesnės, nei planuojama, raminamas retorika, kad reikalui esant bus imamasi antikrizinių priemonių. Vardijama, kad jų yra keletas.

Finansų ministerija, DELFI paklausta apie konkrečias priemones, kurių bus imtasi, jei planuojamų pajamų į biudžetą surinkti nepavyks, dėstė, kad šiuo metu nerimui tvirto pagrindo nėra, bet yra būdų gerinti biudžeto pajamų surinkimą.

„Reikiamos priemonės yra įgyvendinamos pirmiausiai keičiant teisės aktų nuostatas, kitaip tariant, visos priemonės yra pirmiau įteisinamos ir apie jas informuojama, kad tie, kurioms jos taikomos, ir žinotų, ir joms pasiruoštų. Pavyzdžiui, šiemet akcizai šoktelėjo virš plano dėl to, kad pavasarį buvo priimti sprendimai tikrinti įvažiuojančių vilkikų degalų bakus – buvo nustatyta tam tikra įvežamų degalų riba“, – rašoma komentare.

Kita konkrečia priemone užtikrinti didesnį biudžeto pajamų surinkimą įvardijamos PVM pataisos.

„PVM surinkimą būtų pagerinusios PVM pataisos, pagal kurias siūlyta įteisinti solidariąją atsakomybę, t. y. siekiant išvengti sukčiavimo, abi sandorio pusės būtų atsakingos už tai, kad PVM bus sumokėtas“, – komentuoja Finansų ministerija.

Ar šios pataisos bus priimtos, priklauso nuo Seimo apsisprendimo.

„Siekiant to paties tikslo – pagerinti mokesčių surinkimą – buvo parengtos Akcizų įstatymo pataisos dėl tepalinių alyvų apmokestinimo, kurios yra pateiktos Vyriausybei. Šiemet sukurta, o kitąmet, tikimasi, bus įdiegta ir veiks išmanioji mokesčių administravimo sistema, kuri dėl įdiegtų modernių technologinių sprendimų ne tik palengvins mokesčių administravimą, bet ir padarys jį efektyvesnį“, – paaiškinama ministerijos atsakyme.

Viliamasi, kad išmanioji mokesčių sistema jos naudotojams aiškiau parodys, kokius mokesčius reikia mokėti, kas – sumokėta, o kur dar įmokų trūksta.

Klasikinės priemonės kovoti su krize – dvi

Premjero finansų patarėjas Stasys Jakeliūnas laikosi nuomonės, kad jei biudžeto surinkimas vyktų ne taip sklandžiai kaip planuojama, tai dar nereiškia krizės, tačiau jis vardija, kad valstybė iš esmės turi dvi klasikines priemones kovoti su krize, kuri skaudžiai kerta ir per biudžeto surinkimą.

„Suprantama, prognozuoti metams į priekį – sunku, neapibrėžta situacija dėl geopolitinių veiksnių gali sutrukdyti realizuoti turimus planus. Jeigu būtų problemų, rizikų, tuomet reikėtų galvoti, kokių ekstremalių priemonių gali reikėti. Jos yra dvi: mokesčių didinimas arba naujų mokesčių įvedimas, kas dabar nėra planuojama, bet kritiniu atveju gali įvykti, antra – išlaidų mažinimas. Tikimasi, kad to nereikės, bet tai yra įmanoma“, – klasikines priemones biudžeto skylei lopyti įvardijo jis.

Tačiau pašnekovas primena, kad nesurinkus planuotų biudžeto pajamų, krizė nekils.

„Krizė yra žymiai reikšmingesnis ekonominis įvykis, tai, kas vyko 2009 m., kai ekonomika smuko keliolika procentų ir biudžeto pajamos krito apie 20 proc. Jei vienas ar kitas mokestis surenkamas geriau ar blogiau, tai tikrai ne krizė, – sakė S. Jakeliūnas. – Kalbant apie priemones, kurių būtų imtasi, jei matytųsi, kad metų eigoje gali trūkti kelių šimtų milijonų litų, jų yra įvairių.“

Premjero finansų patarėjas mano, kad šalies ekonomikos būklę, o kartu ir planuotų mokesčių surinkimą užtikrintų ir paspartintų įgyvendinamos valstybinio masto programos, pavyzdžiui, daugiabučių ir viešųjų pastatų renovacija, kova su šešėliu.

Nors pašnekovas sutinka, kad šiuo metu didžiausios rizikos susijusios su Lietuvos eksporto rinkomis tiek Rytuose, tiek Vakaruose, statistikai nerimo ženklų nesiunčia.

„Prognozuojamas ekonomikos ir biudžeto pajamų augimas yra gana ambicingas, tačiau jeigu rugpjūtį, kai buvo įvestas Rusijos embargas, galvojome, kad jau šiais metais gali būti didesnių problemų su biudžeto surinkimu, tai nei rugsėjį, nei spalį nieko panašaus nematome. Kiti rodikliai – pramonės plėtros ar mažmeninės prekybos duomenys – nerodo ypatingo poveikio: nors pramonės plėtra šiek tiek sulėtėjo, visgi teigiamas prieaugis yra“, – teigė jis.

DELFI skelbė, kad antradienį kitų metų biudžeto projektas grąžintas Vyriausybei tobulinti. Skaičiuojama, kad Vyriausybės patvirtintas ir Seimui pateiktas valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos lėšomis kitąmet turėtų sudaryti 9,215 mlrd. eurų, o išlaidos – 9,557 mlrd. eurų. Planuojamas valdžios sektoriaus deficitas – 1,2 proc. BVP.

Projekte numatyta, kad kitąmet pajamos bus 5,9 proc. didesnės nei šiemet, nors kitąmet šalies ekonomikos augimas planuojamas 3,4 proc. Išlaidos kitąmet turėtų būti 6,4 proc. didesnės nei šiemet.

Pernelyg dideliu optimizmu planuojant pajamas Vyriausybę kaltino kai kurie ekonomistai ir opozicija.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...