captcha

Jūsų klausimas priimtas

Būsto pirkėjai metėsi prie naujo susižavėjimo objekto

Nekilnojamojo turto specialistai įžvelgia naujus vėjus nekilnojamojo turto rinkoje – naujos statybos butai vis dažniau pralaimi naujiems individualiems namams. 
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Nekilnojamojo turto specialistai įžvelgia naujus vėjus nekilnojamojo turto rinkoje – naujos statybos butai vis dažniau pralaimi naujiems individualiems namams.

Tuo metu kiti srities ekspertai siūlo nepamiršti, kad nekilnojamojo turto klausimais egzistuoja dvi Lietuvos, o individualaus namo patrauklumą gali mažinti žemės kaina.

„InReal“ analitikai tikina, kad ilgus metus vienodais tempais vykusios butų ir individualių namų statybos įgavo skirtingus pagreičius.

„Naujų butų statybos apimtys visos šalies mastu vos siekia istorines nepriklausomos Lietuvos žemumas, tuo metu individualių namų statyba išlaiko rekordines apimtis“, – tvirtina ekspertai.

Registrų centras skaičiuoja, kad šiuo metu Vilniuje parduodamiems 3 kv. m naujos statybos daugiabutyje tenka 1 kv. m individualaus namo ploto. Tačiau parduodamo individualaus namo parduodamo ploto augimo tendencija lenkia naujos statybos butų.

Tuo metu regionuose santykis yra atvirkštinis: pagal pardavimus 1 kv. m naujos statybos buto ploto tenka 3 kv. m parduoto individualaus namo ploto.

Kaip skelbia Registrų centras, negalutiniais šių metų trijų ketvirčių duomenimis, Vilniuje vidutinė naujo buto vieno kvadratinio metro kaina siekia 4675 Lt, naujo namo – 2479 Lt/kv. m. Registrų centras pabrėžia, kad individualaus namo kvadratinio metro kaina daug mažesnė, nes namų sutartys dažniausiai sudaromos neįskaičiavus apdailos arba su daline apdaila.

Likusioje Lietuvoje vidutinė naujos statybos buto vieno kvadrato kaina siekia 2531 Lt, namo – 1552 Lt.

Taip pat individualių namų statybose įžvelgiama ir kita tendencija – mažėja jų plotas. Nuo krizės pradžios 2009 m. vidutinis naujai statomo individualaus namo plotas sumažėjo 24 kv. m ir pasiekė 155 kv. m.

Specialistai pastebi, kad vis dažniau statoma 100–130 kv. m ploto individualūs, blokuoti namai ar kotedžai. Jų kaina siekia apie 200–300 tūkst. Lt. „InReal“ specialistai skelbia, kad taip individualūs namai sudaro realią konkurenciją būtų segmentui.

Bendrovės Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius pastebi, kad po krizės beveik trys ketvirtadaliai visų naujų butų yra statomi sostinėje ir tik maža dalis – kituose didmiesčiuose, kuriuose dar yra pakankamas nekilnojamojo turto kainų lygis, kad daugiabučių projektai būtų rentabilūs.

Pasak jo, mažesniuose miestuose daugiabučių statyti neapsimoka, nes naujos statybos buto kaina būtų panaši individualaus namo kainai, tad mažesnių miestų gyventojai renkasi geriau individualius namus.

A. Antanavičius prideda, kad Lietuvos regionuose statybos vyksta ne vienodu tempu: pagal pastatytą individualių namų plotą, tenkantį tūkstančiui gyventojų, pirmauja Klaipėdos rajonas.

„Galima teigti, kad šiuo metu Klaipėdos rajone vyksta individualių namų statybos bumas, kuris prasidėjo vos prieš kelerius metus. Aktyviausiai vystomos tos teritorijos, kurios yra arti Klaipėdos miesto ribos. Analogiškos tendencijos stebimos ir Vilniaus bei Kauno rajonuose, kuriuose individualių namų statoma taip pat santykinai daug, o pagrindinė plėtra sukoncentruota teritorijose arti miesto ribų“, – tęsė A. Antanavičius.

Negalutiniais Registrų centro duomenimis, šių metų spalio mėnesį iš viso Lietuvoje įsigyta daugiau nei 10 tūkst. nekilnojamojo turto objektų. Tai – 7,4 proc. daugiau nei rugsėjį. Vis dėlto spalį parduotų nekilnojamojo turto skaičius buvo beveik 17 proc. mažesnis nei praėjusių metų spalį.

Individualių namų pardavimai spalio mėnesį buvo 7,1 proc. arba 63 vnt. didesni nei rugsėjo mėnesį. Tuo metu butų spalį parduota apie 3 proc. (78 vnt.) daugiau nei rugsėjį.

Išskiria Vilnių ir likusią Lietuvą

„Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas, kalbėdamas apie individualaus namo patrauklumą prieš butus, paminėjo, kad namą statytis sumąstę gyventojai nepamirštų iš ko susideda namo kaina. Pasak jo, neretai pamirštama gerai pagalvoti apie žemės kainą.

„Regionuose gal visai yra racijos (statyti namą – red.), nes žemė pigi. Tuo metu Vilniuje – kuo žemė arčiau centro, tuo ji brangesnė. Sakyti, kad butas yra lygus namui negali, – kalbėjo jis. – Žemės kaina – didžiausia mįslė, kurią visi pamiršta – statant reikia ir žemę namui įsigyti, infrastruktūrą susivesti, tai didžiuliai kaštai, kurie dažniausiai pamirštami“.

Paklaustas apie šiandieninius gyventojų prioritetus renkantis būstą M. Kulbokas teigė, kad dabar sostinės centre vystomi nauji nekilnojamojo turto projektai rodo, kad butų kainos artėja prie individualių namų kainos toliau nuo centro.

„Kol esi jaunas, tai geriausia nuomotis. Kai sukuri šeimą, pradeda rūpėti nuosavybė, tai tada galvoji apie nuosavą būstą – nori namo, bet dar negali įkąsti. Kai jau gali sau leisti namą, pasikeičia poreikiai – vaikai nori būti arčiau miesto. Taip tas amžinas ratas ir sukasi“, – pastebėjo pašnekovas.

Vis dėlto nekilnojamojo turto specialistas pastebi, kad šiuo metu tampa populiaru grįžti į miestą iš pakraščių.

Individualius namus statyti nusprendusių gyventojų M. Kulbokas nuraminti negalėjo – nors statybinių medžiagų kainų kilimui jis didelės grėsmės nemato, tačiau tikėtinas darbo jėgos kaštų augimas.

„Darbo jėga akivaizdžiai brangs ir tai yra euro įvedimo pasekmė – aš matau, kaip yra Estijoje – darbo atlyginimas kilo po įvedimo ir, manau, kad Lietuvoje irgi tai turės būti“, – sakė jis.

Vėl gręžiasi į miestų centrus

Komentuodamas situaciją apie gyventojų būsto pasirinkimą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius taip pat akcentavo, kad šiuo klausimu reikia atskirti didmiesčius ir likusią Lietuvą.

Ekspertas pastebėjo, kad, pavyzdžiui, Kauno apskrityje gyventojų skaičius beveik nekinta, tačiau pačiame Kauno mieste mažėja. Tai leidžia daryti prielaidą, kad dalis gyventojų statosi namus ir keliasi į Kauno regioną.

„Kaunietį į mažesnį būstą tikriausiai būtų sunku įkelti“, – teigė jis.

Vis dėlto M. Statulevičius taip pat pastebi, kad gyventojams nekilnojamojo turto vystytojai pradeda siūlyti būstą pačiame mieste, o tai gali paskatinti koncentraciją mieste.

„Gyventojai vertina kaštus į darbą, miestą, būsto išlaikymo kainas ilgalaikėje perspektyvoje“, – pastebėjo pašnekovas.

Nekilnojamojo turto vystytojus vienijančios asociacijos atstovas neneigė, kad individualiai besistatantys būstą gyventojai randa savų pranašumų – statydamiesi ūkiniu būdu jie neturi vienu metu turėti visos sumos. Jei įsikelti nereikia čia ir dabar, statybas galima užtęsti, taip galint susitaupyti lėšų savo pastangomis.

„Perkant iš vystytojų reikia visos sumos, banko paskolos, etapais sunku vystyti“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie Klaipėdą M. Statulevičius pabrėžė, kad čia individualių namų bumas jau įvykęs.

„Matome, kad yra neužimtumas. Kai buvo ruošiamas Klaipėdos planas, tai buvo suprojektuota tiek, kad būtų galima antrą Klaipėdą gyventojų skaičiumi apgyvendinti. Kai kurios sodų bendrijos tapo individualių namų kvartalais“, – kalbėjo jis. Tačiau ir čia pašnekovas pastebi atsigręžimą į miestą – prie to prisideda ir savivaldybės planai sutraukti žmones į centrą, kur yra sukurta infrastruktūra.

Apžvelgdamas Vilniaus padėtį asociacijos direktorius pastebėjo, kad vilniečiai gyvenimo centre privalumus ypač suprato atsigaunant miestui po krizės.

„Tos gyvenvietės, kurios buvo pristatytos keičiant žemės paskirtį iš ūkinės į individualių namų kvartalus liko dalis neužpildyta ir sunkiai pildėsi laikotarpiu nuo 2011 m. Visgi kompaktiškumo gyvenimo privalumai buvo labiausia čia jaučiami“, – teigė jis.

Apie mažesnių regionų padėtį M. Statulevičius plėstis negalėjo – tiesiog čia naujos statybos daugiabučiams statybos perspektyvų vystytojai nelabai mato.

„Žinia tik ta, kad individualūs kvartalai šiek tiek plėtėsi, gal buvo šiokia tokia renovuojamų namų trauka. O kalba apie būstus centre neturi prasmės, nes dažnai gyventojai dirbti važinėja į didesnius miestus“, – tęsė jis.

„Swedbank“: vis didesnė dalis paskolų – butams įsigyti

„Swedbank“ privačių klientų finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė pastebi, kad vertinant visas suteikiamas paskolas būstui didėja dalis, tenkanti butams įsigyti. Prieš dvejus metus šiuo tikslu buvo išduota daugiau nei pusė (53 proc.) paskolų. Šiais metais – 61 proc.

„Per pastaruosius metus taip pat stebime, kad mažėja paskolų, išduodamų statyboms užbaigti arba būsto remontui atlikti, dalis. Žmonės pasiskaičiuoja ir pasveria naudą, kas jiems labiau apsimoka – patiems užsiimti būsto statyba ir remontu ar verčiau įsigyti jau užbaigtos statybos ir tinkamą gyventi būstą“, – pastebi „Swedbank“ privačių klientų finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.

Bankas skaičiuoja, kad prieš dvejus metus būsto remontui skolinosi 9 proc. visų paskolos gavėjų, šiemet – 4 procentai, namo statyboms – 7 proc., šiais metais – 5 proc. gavėjų.

SEB banko statistika rodo, kad per šių metų devynis mėnesius butams ir gyvenamiesiems namams pirkti teko 83 proc. suteiktų būsto paskolų, 13 proc. – statyboms, 3 proc. – turimo būsto remontui ar kitoms reikmėms. Vidutinė būsto paskola – 151 tūkst. Lt.

Daugiau nei pusė (57 proc.) SEB būsto paskolų išduota Vilniuje apie penktadalis (22 proc.) Kaune.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė aiškina, kad sprendimą pirkti butą ar namą lemia daugybė aspektų. Tarp jų – ir finansinės galimybės, ateities perspektyvos, šeimos poreikiai ar gyvenimo būdas.

„Juk namas reikalauja kur kas daugiau priežiūros negu butas mieste. Be to, namas dažniausiai yra toliau nuo centrinės miesto dalies, ypač Vilniuje, todėl atstumas turi būti priimtinas pirkėjui.

Ko gero, namus labiau linkusios pirkti gausesnės šeimos. Namas visada bus patraukli alternatyva ir žmonėms, kurie nori gyventi ramioje aplinkoje, turėti daugiau erdvės, savo sodą, gėlyną ar net daržovių lysvę“, – teigė ji.

Kalbėdama apie regionus, J. Varanauskienė pabrėžė, jog sprendimas, kokį nekilnojamąjį turtą pirkti, lemia ir pasiūla: ar yra tinkamų namų, tinkamoje vietoje, už įperkamą kainą. Pavyzdžiui, pasak jos, Vilniuje nekilnojamojo turto kainos, lyginant su kitais didžiaisiais miestais, yra didelės, todėl santykinis skirtumas tarp namų ir butų kainų yra mažesnis.

„Kituose didmiesčiuose tas skirtumas tarp buto ir namo kainos būtų kur kas ryškesnis. Be to, butų rinka, ypač naujos statybos, Kaune, Panevėžyje ar kituose miestuose yra gerokai mažesnė negu Vilniuje. Žinoma, galutinė nekilnojamojo turto kaina išlieka labai svarbiu momentu ir didmiesčiuose, ir mažesniuose miestuose“, – pridėjo ji.

Asmeninių finansų eskpertė taip pat pataria nusprendus įsigyti namą apgalvoti ir papildomus aspektus, pavyzdžiui, ar pavyks lengvai parduoti namą, iškilus poreikiui. Tai, pasak jos, itin aktualu jauniems žmonėms, kuriems dažnai pasitaiko galimybių išvykti dirbti į užsienį.

 
www.DELFI.lt
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...