captcha

Jūsų klausimas priimtas

N. Mačiulis: Rusijos ekonominiame kare esame lengviausias taikinys

Rusija ėmė blokuoti vilkikus su lietuviškais numeriais iš karto kai Dalia Grybauskaitė Rusiją pavadino teroristine valstybe. Kokius nuostolius Lietuvos ekonomikai gali padaryti šie Rusijos veiksmai ir kodėl kai ką ekonomistas Nerijus Mačiulis net vadina „dovana Lietuvai“?
Mėsos gaminiai Rusijos parduotuvėje, Reuters/Scanpix nuotr.
Mėsos gaminiai Rusijos parduotuvėje, Reuters/Scanpix nuotr.

Rusija ėmė blokuoti vilkikus su lietuviškais numeriais iš karto kai Dalia Grybauskaitė Rusiją pavadino teroristine valstybe. Kokius nuostolius Lietuvos ekonomikai gali padaryti šie Rusijos veiksmai ir kodėl kai ką ekonomistas Nerijus Mačiulis net vadina „dovana Lietuvai“?

Pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su „Linavos“ krovininio transporto tarybos nariu ir smulkiųjų-vidutinių vežėjų tarybos vadovu Mečislovu Atroškevičiumi bei „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu N. Mačiuliu.

– Kiek ir kur vilkikų su lietuviškais numeriais šiuo metu laukia?

– M. Atroškevičius: didesnė dalis vilkikų laukia Latvijos-Rusijos pasienyje. Ten pirmadienio rytą buvo sulaikyta daugiau nei 50 vilkikų. Per dieną bandoma juos patikrinti, bet per parą pralaidumas būna ne daugiau penkių vilkikų.

– Eilė nuolat didėja?

– Ne, judėjimas vyksta ir toliau. Per savaitgalį Rusijos pasienis prisirinko tokį kiekį vilkikų ir, liaudiškai tariant, „užspringo“. Nėra taip, kad šimtas procentų važiuojančių vilkikų būtų sustabdyta. Dalis pravažiuoja, dalis stovi.

– Sakote „užspringo“, tai suprantu, kad tos muitinės erdvės, kuriose atliekamos tikrinimo procedūros, yra ribotos ir todėl vilkikai tiesiog rikiuojasi į eiles. Bet juk pasieniečiai gali ir laikyti tas eiles kiek nori?

– Kiekviename poste už jo veiklą atsako vadovas. Manau, jei nebuvo oficialių nurodymų vykdyti tokius tikrinimus, o tokią iniciatyvą sugalvojo patys posto vadovai, tai, matyt, jis už tokią posto veiklą ir turi būti atsakingas.

– Kitaip tariant, jūs manote, kad tai gali būti ne pačių aukščiausių pareigūnų sprendimas, o pasienio muitinės vadovybės?

– Gal ne – galėjo būti ir pačių aukščiausių, bet tai galėjo vykti pagal „telefoninę teisę“, kuri, kaip mes prisimename, puikiai veikė sovietmečiu. Tiesiog buvo „nuleista“ žodinė direktyva ir muitinės postų vadovai tiesiog norėjo pasirodyti prieš aukštesnę vadovybę, norėjo parodyti iniciatyvą, bet kai kurie tiesiog persistengė.

– Jūsų paties vilkikai dirba su Rusija?

– Taip, dirbam.

– Ar šiomis dienomis buvo pasienyje?

– Taip. Pirmadienio naktį vienas vilkikas kirto sieną ir važiuoja į iškrovimo vietą. Tikrai žinau, kad nemažai mano kolegų pirmadienį taip pat sėkmingai pravažiavo muitinės postą. Pagal paskutinę informaciją iš Rusijos muitinių pusės, šis sprendimas paliktas Rusijos vietinės valdžios nuožiūrai – gali tikrinti, gali paleisti.

– Beje, kuriame pasienyje yra didžiausias pralaidumas? Per kurį važiavo jūsų vilkikas?

– Važiavome per Suomiją. Be jokių apribojimų važiavome per Baltarusiją. Ir šeštadienį, ir sekmadienį darbas vyko sklandžiai. Šiek tiek mūsų vežėjai išsigando kai Baltarusijos-Rusijos pasienyje atsirado mobilios grupės. Keletas vežėjų pakliuvo į tų mobilių grupių patikrinimą ir kilo savotiška panika, kad galbūt Rusija bando pasienyje su Baltarusija įvesti muitinės patikrą. Bet tokia patikra prieštarautų pačios muitų sąjungos įstatymams.

– Pone Mačiuli, kodėl Rusija pasirinko būtent veiksmus prieš vežėjus?

– Visų pirma, manau, kad nieko naujo praėjusį savaitgalį neįvyko. Žinodami kaip vystosi Lietuvos ir Rusijos ekonominiai santykiai, tai tokio pobūdžio sankcijos ir apribojimai Lietuvai prasidėjo dar 2013 m. rudenį. Buvo sugriežtintos patikros priemonės, vėliau uždrausta įvežti pieno produktus. Nuo naujų metų negalime mėsos produktų įvežti, vasaros pabaigoje uždrausti beveik visi maisto produktai. Tai yra visa eilė tų sankcijų, kurių priežasčių ieškoti turbūt nebereikėtų.

Tai yra labai aiškus Rusijos ekonominis karas su Europos Sąjunga, kuriame lengviausias taikinys – Baltijos valstybės ir turbūt labai lengva išsirinkti kuriai iš trijų apriboti prekybinius santykius. 20 proc. viso Lietuvos eksporto, apie 6 mlrd. eurų per metus, yra į Rusijos rinką. Akivaizdu, kad tai yra ta pažeidžiama ES grandis, kuriai galima pademonstruoti galią. Žinoma, ir kitų priežasčių Rusija turėjo.

– O kokią šalies ekonomikos dalį sudaro vežėjai? Tiksliau jų darbas su Rusija. Jeigu, pavyzdžiui, tokia blokada truktų mėnesį ar ilgiau – kokį poveikį tai turėtų?

– Visame logistikos sektoriuje dirba beveik 100 tūkst. darbuotojų. Jeigu visiškai užsidarytų Rusijos siena ir lietuviams nebūtų galima įvažiuoti per bet kurį muitinės postą, tai nuostoliai, žinoma, būtų didžiuliai. Bet aš tokį scenarijų sunkiai įsivaizduoju.

Manau, viena iš priežasčių, kodėl šios sankcijos dabar pritaikytos būtent Kaliningrado srityje – tai kad ji nėra ekonomiškai labai svarbi Lietuvai. Ten Lietuvos gamintojai beveik nieko neveža. Šioje situacijoje labiausiai nukentėjo lengvieji automobiliai, kurie buvo sustabdyti ir beveik nepravažiavo pastarosiomis paromis. Kita vertus, prisiminkime, ką ten veikia žmonės nuvažiavę lengvaisiais automobiliais – perka pigias cigaretes, alkoholinius gėrimus ir veža į Lietuvą. Tai praktiškai dovana Lietuvai, kad tos kontrabandinės prekės nebus atvežtos kurį laiką.

Manau, dabartinė situacija yra labiau signalas Lietuvai ir gąsdinimas – kas galėtų būti, jeigu Rusija dar labiau supyktų ant Lietuvos. Šiuo atveju, greičiausiai, labiausiai nepatiko mūsų Prezidentės retorika.

– Pone Atroškevičiau, kaip Nerijus Mačiulis pastebėjo, tų signalų Rusija Lietuvai siunčia dažnai ir įvairių. Jau galima nuspėti kaip kaimynė reaguos į vienokius ar kitokius mūsų veiksmus. O kaip elgiasi vežėjai – bandote registruoti automobilius užsienio šalyse ar tiesiog ieškote naujų rinkų?

– Vežėjai tiesiog dirba. Daug kas mums priekaištauja, kad reikia ieškoti naujų rinkų – tai ir darome, bet reikia suprasti, kad mūsų veikla nėra tokia paprasta. Tai susiję su leidimų kiekiu, su tarpvalstybinėmis sutartimis. Kitur registruoti transporto priemones – taip pat ne išeitis. Žinoma, nebesam taip prisirišę prie Rusijos kaip buvome anksčiau. Drįsčiau sakyti, kad kiekvienais metais tas ryšys su Rusija mažėja. Reikia pastebėti, kad Vakaruose mūsų taip pat niekas nelaukia. Ten yra didelė konkurencija su rumunais, bulgarais, turkais. Tikrai nebūtų taip, kad tik nuvažiavus į vakarus iš karto atsirastų daug užsakymų. Tikrai ne.

– Ar jūsų rinka sureagavo į tai, kas vyko šį savaitgalį? Ar buvo prašoma važiuoti vilkikams, kurie yra nelietuviškais numeriais?

– Mūsų verslas žaibiškai reaguoja į tokius dalykus. Jau penktadienį po pietų Vilniuje, Kaune ir kituose didžiuosiuose miestuose terminaluose buvo pristabdytas krovinių krovimas į Rusiją. Sustabdytos transporto priemonės. Žinau pavyzdžių, kai vilkikų vairuotojams buvo liepta apsisukti ir grįžti atgal, nors jie jau buvo pakeliui į Rusiją. Faktiškai reagavome jau penktadienį. Dalis krovinių ir šiandien dar stovi Vilniuje. Kai kurie net yra išsikrovę atgal iš transporto priemonių. Rinkoje yra daug užsakymų kur pageidaujama, kad transporto priemonė būtų registruota ne Lietuvoje. Tai labai naudinga mūsų konkurentams: latviams, lenkams.

– Pone Mačiuli, juk Rusija ir sau daro žalą tokiais sprendimais? Juk tų krovinių laukia būtent Rusijos verslininkai, prekybos įmonės, perdirbėjai.

– Ir Rusijos gyventojai. Juk 50 proc. Rusijoje suvartojamų maisto produktų yra importuojami iš užsienio. Taip pat labai didelė dalis – iš ES. Aišku, kad tos sankcijos labai sunkiai atsiliepia ir pačiai Rusijai. Tai rodo ir dabartinė statistika: infliacija yra priartėjusi prie 10 proc., kai kurių maisto produktų pabrangimas siekia 50 proc., kai kurių produktų trūksta. Tuo pačiu metu gyventojų pajamos nedidėja. Rusija mojuodama vėzdu grasina kitoms ES valstybėms, tačiau gana smarkiai tuo vėzdu užsivožia sau.

Nemanau, kad tos sankcijos turėtų ilgai užsitęsti, nes jos pirmiausiai kenkia pačiai Rusijai. Kita vertus, negalima sakyti, kad Lietuvos ryšiai su Rusija sumažėjo. Pavyzdžiui, jeigu įstojant į ES 2004 m. 10 proc. Lietuvos eksporto keliavo į Rusiją, tai pernai – 20 proc. Įstojusi į ES Lietuva tapo vartais tarp Rusijos ir Vakarų valstybių. Mes suprantame, kad ta šalis yra ne demokratiška, kad, kaip paminėjo Prezidentė, turi teroristinės valstybės bruožų, negerbia savo šalies gyventojų, bet mes, aptarnaudami tos valstybės poreikius, kuriame naudą Lietuvai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...