captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos ir Lenkijos SGD terminalai: kuris atneš daugiau naudos?

Lietuva spalio 27-ąją sveikino į Klaipėdos uostą atplaukusį laivą-saugyklą „Independence“. Lenkija suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą taip pat statosi, tačiau, nors pagal planą terminalas jau turėjo veikti ir aptarnauti dujovežius iš Kataro, Svinouščės uoste tebevyksta darbai. onet.pl klausia, ar čia Lenkija pasirinko netinkamas technologijas ir tokiu būdu padarė didžiulę klaidą, ar vis dėlto Lietuva per daug garsiai reklamuoja savo pasiekimus.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Lietuva spalio 27-ąją sveikino į Klaipėdos uostą atplaukusį laivą-saugyklą „Independence“. Lenkija suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą taip pat statosi, tačiau, nors pagal planą terminalas jau turėjo veikti ir aptarnauti dujovežius iš Kataro, Svinouščės uoste tebevyksta darbai. onet.pl klausia, ar čia Lenkija pasirinko netinkamas technologijas ir tokiu būdu padarė didžiulę klaidą, ar vis dėlto Lietuva per daug garsiai reklamuoja savo pasiekimus.

Kaip rašo portalo žurnalistas, politologas Marcinas Gaweda, virš Svinouuščės vis dar matosi gervės, skirtos kelti sunkius daiktus. Jau šviečia saugyklų kupolai, bet kol pirmasis laivas galės čia atgabenti suskystintas dujas, praeis dar nemažai laiko.

„Mūsų dujų uosto statyba gerokai vėluoja ir gali nutikti taip, kad projektas bus baigtas tik po metų. Tuo tarpu lygiagrečiai įgyvendintas SGD terminalas Klaipėdoje jau veikia. Ar tai, kad lietuviai sugebėjo, liudija apie mūsų nekompetentingumą ir pasirinktą blogesnį sprendimą?“ – klausia žurnalistas.

Per didelė priklausomybė

Lietuva ir Lenkija turi bendrą problemą, kuria galima supaprastintai pavadinti per didele priklausomybe nuo rusiškų dujų.

„Lietuviai šiuo požiūriu yra blogesnėje situacijoje nei lenkai, nes nors importuoja mažesnį kiekį dujų, bet visas reikalingas dujas gauna tik iš Rusijos. Investicijos Klaipėdoje dėka Lietuva iš kitų tiekėjų galės gauti net apie 4 mlrd. kub. m gamtinių dujų, o tai sudaro du trečdalius ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos poreikių“, – rašo onet.pl.

Lietuva per metus sunaudoja 3 mlrd. kub. m dujų, Latvija – 1,7 mlrd. kub. m, Estija – 700 mln. kub. m. Visos trys šalys dujas pirko tik iš Rusijos. Terminalas pajėgus per metus tiekti net 2-4 mlrd. kub. m gamtinių dujų, bet čia kalbama apie maksimalius pajėgumus. Šiuo metu pagal pasirašytą sutartį su Norvegijos bendrove per metus terminalą pasieks 0,5 mlrd. kub. m dujų.

„Independence“, arba „Nepriklausomybė“, yra lietuviškojo terminalo pavadinimas. Iškalbingas ir pabrėžiantis diversifikacijos reikšmę“, – teigia onet.pl.

Lenkai stato krantinę

Technologine prasme Lietuvos ir Lenkijos pasirinkti variantai gerokai skiriasi. Klaipėdoje prie krantinės prisišvartavo laivas, kuris susijungia su dujovežiu ir suteikia galimybes toliau perpumpuoti dujas į dujotiekį. Lenkija statosi stacionarų dujų uostą su antžeminėmis konstrukcijomis. 

Tačiau kaina, pasak M. Gawedos, abiejų terminalų panaši, tik krovos galimybės skiriasi – Lenkijos terminalas per metus gali tiekti net 5 mlrd. kub. metrų SGD. Kaip planuojama, jis kainuos apie 2,5 mlrd. zlotų, Lietuva per 10 metų įsipareigojo sumokėti apie 1,86 mlrd. Lt.

Be to, Lenkija pasilieka sau galimybę terminalą praplėsti ir per metus per jį gauti net 7,5 mlrd. kub. m dujų, o tai yra pusė to kiekio, kuris reikalingas Lenkijai.

Be technologinių skirtumų, anot Lenkijos žurnalisto, nevienoda ir abiejų terminalų reikšmė bendroje regiono energetikos sistemoje. Esą Lenkijos terminalas bus svarbesnis, nes veiks kaip energetinio koridoriaus „Šiaurė-Pietūs“ dalis, o tai leido statyboms panaudoti Europos Sąjungos paramą.

Kas terminalus vienija? „Pirmiausia – didžiulė reikšmė abiejų šalių ekonomikoms ir būtinybė turėti ne viena kryptimi tekančias dujas ir tiekimo šaltinį. Bet didžiausia nauda yra galimybė išsiderėti geresnes kainas su „Gazprom“, – tikina onet.pl. Ir Lietuva esą tuo jau pasinaudojo, gerokai susimažindama rusiškų dujų kainą.

Vis dėlto, žurnalisto teigimu, Lenkija iš savo statomo terminalo naudos turės daugiau, nei turi Lietuva. Esą statybos kainos abiejose šalyse yra panašios, tačiau skiriasi kokybė ir terminalų pajėgumai. Lenkija čia turės daugiau naudos, net ir vėluodama su projekto įgyvendinimu apie metus.

„Lietuviams svarbesnis buvo laikas, o tai lėmė didesnius statybų kaštus. Jų terminalas skirtas beveik tik Lietuvos rinkai, o Lenkijos gali turėti įtakos visam regionui. Tad palyginti abi investicijas mūsiškė tikrai yra geresnė“, – reziumuoja M. Gaweda.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...