captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvoje rado vertingo mineralo klodus: ką su juo daryti?

Lietuvoje nustatyti gausūs vertingo mineralo, glaukonito, plotai, apie tai paskelbė Lietuvos geologijos tarnyba. Iki šiol šalies pramonė šio mineralo nenaudojo, nors potencialus panaudojimo būdas – ne vienas.
B. Barausko (BFL) nuotr.
B. Barausko (BFL) nuotr.

Lietuvoje nustatyti gausūs vertingo mineralo, glaukonito, plotai, apie tai paskelbė Lietuvos geologijos tarnyba. Iki šiol šalies pramonė šio mineralo nenaudojo, nors potencialus panaudojimo būdas – ne vienas.

„Mes dabar kalbame apie glaukonito klodus, nes norime paskatinti ieškoti technologinių sprendimų, kaip jį išgauti. Iki šiol manoma, kad vienintelis būdas jam išgauti yra išplovimas gręžiniais, anksčiau buvo manoma, kad glaukonitą luistuose (dideliuose uolienų atplaišose – DELFI) neapsimoka kasti karjeriniu būdu, nors dabar gal atsirastų kitoks požiūris“, – sakė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas.

Pasak jo, glaukonito galima rasti nuo 30–50 m gylyje ar giliau.

„Luistų yra ir arčiau, bet reikia labai gerai apskaičiuoti, kur jie yra, kad apsimokėtų kasti atviru būdu. Glaukonito galima pamatyti ir plika akimi Plikakalnio atodangoje ar, jeigu upė kiek daugiau paplautų Pučkorių atodangą, ten pamatytume glaukonito bloką. Tačiau šios sankaupos palyginti nedidelės, įrengti karjerą neapsimokėtų“, – kalbėjo J. Satkūnas.

Kam mineralas naudojamas

Lietuvos geologijos specialistai įvardija, kad glaukonitas yra kalio šaltinis, kuris naudojamas žemei tręšti.

„Glaukonitas, mūsų žiniomis, Prancūzijoje, JAV yra naudojamas žemės ūkyje kaip trąša. Kiti panaudojimo būdai yra pigmentams gaminti, statybai, chemijos pramonei. Tačiau, kokia jo vertė, pasakyti sunku, tai priklauso nuo jo išgavimo kainos“, – kalbėjo J. Satkūnas.

„Glaukonitas yra vertingas ir mokslo prasme, jį naudojant galima nustatyti žemės sluoksnių amžių, tuometines geografines sąlygas. Jis yra puikus indikatorius“, – sakė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto doktorantas Simonas Saarmann.

Anot jo, glaukonitas gali būti naudojamas dažams gaminti, nes yra žalsvos spalvos, taip pat nuotekoms valyti nuo sunkiųjų metalų.

Glaukonitas domina ir trąšų pramonės atstovus, tačiau jie iki šiol skaičiuoja, kad mineralą panaudoti dar yra per brangu.

„Pasakysiu paprastai: labai daug šio mineralo turi Kinija, tačiau turėdama šitokius resursus dar nieko nedaro. Glaukonitas, silikatų klasės mineralas, yra labai įdomus kaip kalio žaliava trąšų gamybai, bet kol kas ne tik lietuvai, bet net ir kinai nėra pasiruošę jį sodrinti kaip trąšą“, – kalbėjo trąšų gamybos įmonės „Arvi Fertis“ gamybos direktorius Virginijus Štreimikis.

Pasak jo, glaukonite yra didelė silicio, stiklo gamybos žaliavos, tačiau maža kalio koncentracija. Ji siekia 4–7 proc., priklausomai nuo išgavimo vietovės.

„Glaukonitas trąšų gamybai rinkoje gali būti panaudotas kaip kalio žaliava, nes pasaulyje yra nedaug kalio žaliavos kasyklų. Kalį reikia vietoje sodrinti, jis, galima sakyti, yra artimas tokiems mineralams kaip silvinitas, kainitas ir kiti, iš kurių yra gaunamos kalio trąšos Baltarusijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Kanadoje. Ne paslaptis, kad glaukonito mineralo yra daug ir Lietuvoje, bet jame kalio koncentracija yra ganėtinai nedidelė, tad išgauti ir koncentruotą žaliavą, 60 proc. kalio chloridą, šiandien yra brangoka“, – sakė V. Štreimikis.

Tačiau jis dėstė, kad glaukonitas yra įdomus mineralas ir atsiradus naujoms technologijoms kalio gavyba atpigs.

DELFI skelbė, kad geologai išskyrė du perspektyvius plotus glaukonito telkinių paieškoms. Vakarų Lietuvoje – Šilutės, Šilalės, Tauragės ir Klaipėdos rajonai, o pietvakarinėje dalyje – Kauno, Šakių ir Marijampolės rajonai. Prognozuojama, kad bendras glaukonito išteklių kiekis šalyje sudaro 1,8 tūkst. mln. tonų.

Paviršiuje glaukonitinės uolienos aptinkamos luistų pavidalu Nemuno (Alytaus r.), Neries (Ukmergės r.), Šventosios (Jonavos r.), Merkio (Varėnos r.) ir Juodės (Vilniaus r.) upių slėniuose.

Šis mineralas susidaro normalaus druskingumo 20–300 m gylio jūrose. Tai įvairaus atspalvio žali smulkūs grūdeliai. Kadangi daugiau glaukonito turinčios uolienos slūgso labai giliai (giliau kaip 50 m), jį geriausia išgauti hidrologiniu būdu – išplauti naudingąsias iškasenas naudojant gręžinius. Kitų šalių patirtis rodo, kad tokia gavyba, palyginti su kasyba karjeruose, yra dukart pigesnė.

Lietuvos geologijos tarnyba dar nėra išdavusi leidimų glaukonito gavybai.

www.DELFI.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...