captcha

Jūsų klausimas priimtas

Japonų profesorius apie išmoktas pamokas po Fukušimos bei atsinaujinančią energetiką

Ne pirmą kartą Lietuvoje viešintis energetikos specialistas iš Japonijos dalijasi savo įžvalgomis apie problemas, su kuriomis susidūrė Japonija dėl atominės energetikos bei pradėjusi atsinaujinančių energijos išteklių jėgainių plėtrą.
K. Čachovskio (DELFI.lt) nuotr.
K. Čachovskio (DELFI.lt) nuotr.

Ne pirmą kartą Lietuvoje viešintis energetikos specialistas iš Japonijos dalijasi savo įžvalgomis apie problemas, su kuriomis susidūrė Japonija dėl atominės energetikos bei pradėjusi atsinaujinančių energijos išteklių jėgainių plėtrą.

Lapkričio mėnesį į Lietuvą atvykęs Tokijo technologijos instituto (Japonija) profesorius Yoshiaki Himeno Lietuvos mokslų akademijoje skaitė paskaitą „Branduolinė energetika, jos technologijų plėtra įvairiose srityse, atsinaujinantieji energijos šaltiniai“.

Prieš paskaitą mokslininkas pasidalijo savo mintimis apie išmoktas branduolinės energetikos pamokas bei ateitį energetikos sektoriuje.

– Po Fukušimos atominės elektrinės nelaimės 2011 m. vėl paaštrėjo diskusijos dėl atominės energetikos saugumo. Tai visgi ar atominė energetika yra saugi?

– Fukušimos įvykio pagrindinė priežastis buvo potvynis. Jei į vandenį įdėsite savo išmanųjį telefoną, jis taip pat neveiks. Panašus dalykas nutiko ir Fukušimai. Elektriniai mechanizmai negalėjo pradėti veikti ir kontrolinė sistema sutriko dėl elektros trūkumo. Buvo košmaras. Tuo metu dirbančius darbuotojus netikėtai užpuolė situacija ir nelaimės valdymas įvyko ne taip, kaip turėjo pagal planą.

Tačiau šis įvykis išmokė, kaip reikia stabdyti tokio tipo nelaimes. Peržiūrėta rizikos sistema, kur įtraukti visi įmanomi įvykiai.

Atominių elektrinių rizika yra mažesnė nei dujomis ar anglimi elektrą gaminančių.

– Bet jei kažkas nutinka padariniai nepalyginami.

– Taip, padariniai didesni. Po Antrojo pasaulinio karo patirties japonai labai nervingi dėl radiacijos. Tačiau po Fukušimos įvykio mes išmokome, kokio lygio radiacija yra kenksminga, kokia ne.

Anksčiau žmonės galvojo, kad bet kokia radiacija yra blogai. Tačiau po visų monitoringų ir aiškinimų dabar žmonės supranta, kur yra pavojus. Dabar gyventojai žino, kad net pats žmogaus kūnas spinduliuoja tam tikrą radiaciją.

– Tai visgi Fukušimos atveju tai buvo žmogaus klaida?

– Tai ne žmogaus klaida. Tiesiog atominė elektrinė buvo per mažame lygyje, kad išvengtų potvynio. Cunamio metu rytiniame Japonijos krante veikė apie 11 atominių elektrinių. Bangos siekė apie 15 m, o Fukušima galėjo išvengti tik bangų iki 10 m. Kitos elektrinės nesulaukė tokio likimo.

Pavyzdžiui, apie 180 km nuo Fukušimos esanti Onagawos atominė elektrinė patyrė bene patį stipriausią drebėjimą, bet ten nieko nenutiko. Nuostoliai maži.

Prieš porą metų specialistai tyrė Onagawos atominę elektrinę, norėdami išsiaiškinti, kuo ji ypatinga ir priėjo prie išvados, kad nuostoliai buvo labai maži, o Fukušimos nelaimė įvyko dėl potvynio.

– Ar po įvykio pasikeitė gyventojų nuomonė apie atominę energetiką?

– Po įvykio žmonės buvo labai išsigandę dėl radiacijos, daug žmonių buvo paprašyta evakuotis iš netoli esančios teritorijos, bet tuo metu jie net nežinojo, kokia radiacija yra kenksminga. Vyko didelis aiškinimas žmonėms apie kenksmingą radiacijos lygį. Bet didelė dalis žmonių į atominę energetiką žiūrėjo neigiamai.

Visgi to paties nepatyrę vakarinės Japonijos gyventojai žiūri racionaliai.

Per paskutinius trejus metus Japonija stebi didėjantį iškastinių energijos šaltinių (dujos, nafta, anglis) importo augimą. Turėjome didelė importo deficitą, greitai besiplečiančią atsinaujinančių išteklių energetiką. Tai augino elektros kainą.

Valdžios skaičiavimu po Fukušimos įvykio elektros sąskaitos žmonėms išaugo apie 20 proc., įmonėms – apie 30 proc. Kai kurie Japonijos gamintojai galvoja apie savo gamyklų perkėlimą į Rytų Aziją. Bijoma, kad taip augs nedarbas. Todėl vėl gręžiamasi prie atominės energetikos.

– Ar sulaukiama pasipriešinimo?

– Žaliųjų. Tai jų darbas.

– Paminėjote atsinaujinančių išteklių energetiką. Kokia dabar situacija Japonijoje su ja?

– Ji labai greitai plečiasi. Dar pernai saulės elektrinių pajėgumai išaugo dvigubai. Daug mažų verslų bando investuoti į didelio pajėgumo elektrines. Elektra superkama po 37 jenas (87 ct). Tai tapo pinigų vaikymosi šaltiniu. Manau, kad valstybė greitai pristabdys šį procesą.

Vėjo energetikos plėtra vyksta stabiliai, po Fukušimos augo lėtai. Bet tai irgi tampa pinigų vaikymosi šaltiniu.

– O ką manote apie revoliucijas žadančią termobranduolinę energetiką?

– Kol kas tai – mokslinė fantastika. Manau, kad tai kito šimtmečio klausimas, bet aš to jau nesulauksiu.

– Tai gal daugiau vilčių žada vandenilinė energetika?

– Tikrai taip. Čia jau vieno, dviejų dešimtmečių klausimas.

www.DELFI.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...