captcha

Jūsų klausimas priimtas

Beveik 40 proc. kelionių sektoriaus įmonių dega raudona lemputė

Neatmetama, kad šiemet griuvusios keturios turizmo bendrovės dar nėra paskutinės.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Neatmetama, kad šiemet griuvusios keturios turizmo bendrovės dar nėra paskutinės.

Kreditų valdymo įmonės „Creditreform Lietuva“ DELFI pateiktais duomenimis, dabar labai žemą kreditingumą ar nemokumą galima konstatuoti 37 proc. visų kelionių organizavimo sektoriaus dalyvių, o aukštesniu nei vidutinis kreditingumu gali pasigirti tik 20 proc. kelionių pardavėjų ir organizatorių.

„Taigi, neatmestina, kad bankrotų kelionių sektoriuje dar turėsime. Todėl visi, mokantys pinigus už būsimą kelionę, turėtų atkreipti dėmesį, kas pasirašo su jais kelionės sutartį, kas spręs kilusias problemas ir nuodugniau pasidomėti pardavėjo ekonomine būkle“, – komentare DELFI tvirtino bendrovės direktoriaus pavaduotojas Borisas Chijenas.

„Viešai pateikti konkrečias įmones, kurių kreditingumas itin žemas, nenorėtume, nes dabartinėje situacijoje tai būtų mirties nuosprendis joms. Tai galėtų ir turėtų reguliuoti Valstybinis turizmo departamentas (VTD)“, – pabrėžė jis.

Pasak jo, dabartinė situacija turizmo sektoriuje yra ganėtinai logiška, nes šioje veiklos srityje yra keletas didelių kompanijų, atsiriekusių didžiausią pyrago dalį ir visas pulkas mažesnių, kurios dauguma tiesiog yra tarpininkai, parduodantys didžiųjų keliones, ir nedaugelis, kurie bando pardavinėti savo keliones.

„Jei pažiūrėsime į keliones organizuojančių įmonių personalo skaičių, matysime, kad vidutiniškai vienoje sektoriaus įmonėje dirba kiek daugiau nei 6 darbuotojai. O daugiau kaip 50 dirbančiųjų turi tik trys turizmo sektoriaus atstovai. Konkuruoti dažniausiai bandoma siūlant kuo žemesnes kainas ir stengiantis parduoti kuo daugiau kelionių. Tą, beje, stengėsi daryti ir ką tik griuvusi „Freshtravel“, – pabrėžė jis.

Be to, per metus šiame sektoriuje įmonių padaugėjo 26 – nuo 495 iki 521.

„Deja, mažos įmonės neturi pakankamai lėšų amortizuoti netikėtumams, sulėtėjimui rinkoje ar atsispirti stambių rinkos žaidėjų veiksmams. Kad jėgų pas kompanijas mažoka, liudija ir menki įstatiniai kapitalai bei turimas turtas“, – pridūrė B. Chijenas.

„Creditreform Lietuva“ duomenimis, minimalų 10 tūkst. Lt ar net mažesnį kapitalą turi daugiau kaip pusė, kokį nors nekilnojamąjį turtą valdo tik 3 proc., o transportą – apie penktadalis proc. kelionių rinkos dalyvių.

Tinklalapio rekvizitai.lt duomenimis, penktadienį veiklą sustabdžiusi „Freshtravel“ turėjo 18 darbuotojų, metinė jos apyvarta buvo 0,5–1 mln. Lt.

Nesupranta, kur buvo žiūrima

Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė pripažįsta, kad Lietuva nesugeba teisiniu reglamentavimu užtikrinti patikimo ir stabilaus turizmo sektoriaus veikimo.

„Kai bankrotų bangos ima ristis viena per kitą, akivaizdu, kad reguliavimo sistema neveikia, –  DELFI pabrėžė ji. – Garsiai nuskambantys bankrotai apnuogina žaizdas, apie jas kurį laiką viešai padiskutuojama, bet realių žingsnių nesiimama. Už rinkos reguliavimą atsakingas VTD tik skėsčioja rankomis, kad jie nepajėgia sekti kiekvieno finansinių rezultatų, neturi teisinių instrumentų užbėgti galimiems bankrotams už akių. Dalis tiesos VTD pasiteisinime yra. Iki šiol nesukurta teisinė bazė, galinti padėti spręsti šias bėdas, nėra mechanizmo, užtikrinančio nuostolių kompensavimą nemokumo atvejais. Tai politinis lygmuo, kuriam galimai pritrūksta Ūkio ministerijos, Seimo dėmesio“.

Pasak jos, kelionių organizatorius ir agentūras vienijančios institucijos yra pasirengusios teikti ir nuolat teikia pasiūlymus, deja, jie dažnai lieka neišgirsti.

„Konkrečiu „Freshtravel“ atveju, kur buvo žiūrima, kai rinkos naujokas startuoja tokiomis pat skrydžių apimtimis kaip senbuviai, o jo veiklos draudimas tesiekia tik 700 tūkst. litų. Tuo metu „Tez Tour“ veiklos draudimas – 9,4 mln. Lt, o „Novaturo“ – apie 10 mln. Lt“, – pavyzdį pateikė D. Mažeikaitė.

Kitas stebinantis faktas, anot jos, kad pagal naująją Turizmo įstatymo redakciją keliones pardavinėti bei kelionių agentūra tapti gali bet kuri bendrovė, neturėjusi nieko bendro su turizmo verslo sektoriumi.

„Tuomet, atsakomybė užkraunama ant kelionių organizatorių pečių, kurie patys turi nuspręsti patikimas, ar ne jų pasirinktas partneris. Belieka pasidžiaugti, kad didieji, Lietuvoje veikiantys kelionių organizatoriai jaučia atsakomybę prieš visuomenę ir sutartis pasirašo tik su patikimomis įmonėmis“, – pabrėžė pašnekovė.

„Buvo siūlyta peržiūrėti ir veiklos draudimo sistemą bei sumas. Taip pat atkreiptas dėmesys į kelionių organizatorių bei agentūrų savininkų bei vadovų reputaciją. Nenormalu, kai vienas ir tas pats asmuo sugeba keliautojus ir valstybe pagal tą pačią schemą apgauti ne vieną kartą“, – pridūrė D. Mažeikaitė.

DELFI primena, kad „Freshtravel“, rinkoje veikusi „Plius Travel“ vardu, apie stabdomą veiklą paskelbė penktadienį, tą pačią dieną jai sustabdytas kelionių organizatoriaus leidimas.

Tuo metu užsienyje atostogavo daugiau nei 300 bendrovės klientų, kurie buvo pargabenti panaudojant draudimo pinigus. Valstybinis turizmo departamentas skaičiuoja, kad yra dar daugiau nei 2,3  tūkst. žmonių, kurie iš bendrovės nusipirko bilietus, bet į kelionę taip ir neišvyko.

„Freshtravel“ šiemet tapo ketvirtąja kelionių organizatore, kuri paskelbė apie savo nemokumą. Šiuo metu bankrutuoja įmonės „Go Planet Travel“, „Go Baltic Travel“ ir „Neoturas“.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...