captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar komerciniai bankai tikrai keičia savo veidą?

Apie tokį menką klientų ir visuomenės pasitikėjimą, koks pasaulyje yra jaučiamas šiandien, komerciniai bankai ir jų vadovai ekonominio pakilimo metais tikriausiai negalėjo susapnuoti net blogiausiame sapne.   
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

 

Apie tokį menką klientų ir visuomenės pasitikėjimą, koks pasaulyje yra jaučiamas šiandien, komerciniai bankai ir jų vadovai ekonominio pakilimo metais tikriausiai negalėjo susapnuoti net blogiausiame sapne. 

Pasaulinė krizė pakirto ne vieną didelę finansinę instituciją, o prieš keletą mėnesių lyg griaustinis iš giedro dangaus pasaulįsudrebino žinia apie neteisėtus tarpbankinių paskolų palūkanų normų susitarimus ir sujudino vieno didžiausių Jungtinės Karalystės bankų, „Barclays“, pamatus. Skandalas sulaukė tokio rezonanso visuomenėje, kad net po atsistatydinimo ir laukdamas teismo, banko generalinis direktorius Bobas Diamondas turėjo viešai teisintis Anglijos parlamente.

Pridėkime dar masinius vietinių bankų uždarymus taupant kaštus mažesniuose Anglijos miestuose ir miesteliuose, ir turėsime šimtus tūkstančių nepatenkintų žmonių. Dėl to nuolat daugėja besirenkančių alternatyvius ir kiek kitokius, iki šiol nedaug kam įprastus bankų darinius. Kiek jie rimti ir tvarūs, parodys laikas, tačiau komerciniu požiūriu šių finansinių institucijų sugebėjimas parduoti save vis išrankesniam klientui iš tiesų vertas dėmesio. Taigi trumpai apžvelkime keletą populiariausių naujųjų pranašų, kurie jau šiandien keičia konservatyviųjų britų suvokimą ir įprastą mažmeninės bankininkystės sampratą iš esmės.

„HANDELSBANK”

Kas jie tokie? Tikriausiai nemažai skaitytojų nustebs, tačiau tai vienas didžiausių bankų Švedijoje ir visoje Skandinavijoje. Ši jau bemaž pusantro šimtmečio veikianti finansinė institucija (įkurta 1871 metais) pristato save kaip vieną iš patikimiausių ir etiškiausių bankų Europoje ir turintis 750 skyrių 22 šalyse. Jungtinėje Karalystėje įsikūręs kaip periferinis bankas nuo 1988 metų, kuomet Londone buvo atidarytas pirmasis padalinys, tuomet taikęsis į skandinavų emigrantų poreikius, šiuo metu jis aktyviai plečiasi: per praėjusius metus atidaryti 27 nauji banko skyriai visoje šalyje.

Kuo jie kitokie? „Handelsbank“ savo vienu iš didžiausių kozirių prieš kitus Jungtinėje Karalystėje veikiančius bankus išskiria autonominį valdymą ir vietinę supaprastintą administracijos sisitemą. Toks veikimo modelis labai panašus į franšizės principu vykdomą veiklą, kuomet kiekvienas banko skyrius visoje šalyje veikia kaip atskira maža didelės finansinės institucijos dalis arba įsigyjęs patentą ir paprastai įdarbinantis žmones būtent iš to regiono ar vietos, kuriame veikia. Taip daroma tam, kad klientui banke būtų sukuriama sava atmosfera tiek atliekant įprastas bankines operacijas, tiek bendraujant su asmeniniu banko vadybininku. Kita įdomi detalė apie „Handelsbank“ yra ta, jog šis bankas Anglijoje viešai neskelbia, kokius įkainius ar palūkanų normas už paskolas ir indėlius taiko – jie pritaikomi kiekvienam klientui pagal jo asmeninį kredito reitingą bei finansines aplinkybes.

„METRO BANK”

Kas jie tokie? Prieš keletą metų „Metro“ įsiveržė į Jungtinės Karalystės bankininkystės rinką su trenksmu ir nuo to laiko nuolatos taikosi atsiriekti vis didesnę pyrago dalį nuo didžiųjų žaidėjų stalo. Arba bent jau pasitenkinti didesniais trupiniais. Tai pirmasis bankas po 100 metų (!), sumanęs įkelti koją į itin konservatyvią Anglijos didžiųjų komercinių bankų nišą (High Street Banking). Šiuo metu kol kas dar turėdamas vos dvylika banko skyrių sostinėje Londone bei jo apylinkėse, „Metro“ neslepia ambicijų per ateinantį dešimtmetį atidaryti dar 180 skyrių visoje šalyje.

Kuo jie kitokie? Visų pirma savo ekscentriškumu ir absoliučiai novatoriškais metodais dirbtinai suteikti žaismingumo bankui: čia galite atsinešti nors ir visą maišą smulkaus nominalo pensų ir specialioje stebuklingoje arbatpinigių skaičiavimo mašinoje juos greitai išsikeisti į popierines kupiūras. Taip pat klientai į „Metro“ gali užsukti tiesiog vedžiodami savo šunį, kuriuo čia bus pasirūpinta ne mažiau nei jo šeimininku. Jis bus pavalgydintas, pagirdytas ir visaip kaip prižiūrimas banko darbuotojų, kol jo šeimininkas tuo metu tvarkys savo finansinius reikalus.

Tačiau net ir be šuns užsukus į šį banką ir tikintis jame gauti labiau įprastą paslaugą  – kad ir įsigyti debetinę kortelę – klientai čia neretai maloniai nustemba. „Metro” debetines korteles išduoda iš karto, tą pačią dieną. Tai yra išskirtinė banko paslauga, kurios didieji konkurentai kol kas pasiūlyti negali. Be abejo, šiame iš pirmo žvilgsnio spalvingame banke teikiamos ir kitos įprastos finansinės paslaugos, tokios kaip paskolų išdavimas, taupomosios sąskaitos atidarymas ar valiutų keitimas.

„SECURE TRUST BANK”

Kas jie tokie? Tai dar viena netradicinė bankines paslaugas teikianti institucija, įkurta prieš 60 metų Vidurio Anglijoje. Tačiau jos pagrindinis tikslas ir veikimo principo išskirtinumas nepakito iki šių dienų – tai koncentracija į taupomuosius klientų indėlius išduodant tik minimalų kiekį paskolų. Taip „Secure Trust“ nuo praėjusio amžiaus vidurio tapo itin saugiu banku indėliams laikyti, nes jis nesikoncentruoja į paskolų rinką, priešingai nei didieji konkurentai. Ši institucija neturi nei vieno savo banko skyriaus, o pageidaudami šio banko paslaugų, klientai turi kreiptis per vietinius Anglijos pašto skyrius „Post Office“ arba per kitą banką, „Barclays“, kuris su „Secure Trust“ jau ne vienerius metus bendradarbiauja, tačiau tai atskiros institucijos.

Kuo jie kitokie? Viena tai, jog šį banką galima laikyti vienu saugiausių šalyje, vargu ar pritrauktų marias naujų klientų. „Secure Trust” deda nemažai pastangų bandydami „užsiauginti” klientą nuo jaunų dienų, aktyviau nei konkurentai siūlydami jaunimui skirtų pasiūlymų. Pavyzdžiui, čia išduodamos „Prepaid Mastercard“ kortelės suteikia didelį nuolaidų pasirinkimą atsiskaitant ja už prekes bei paslaugas visoje šalyje.

KREDITO UNIJOS

Viena iš populiariausių įprastą bankininkystę papildančių ir mums žinomiausių nišų – tai kredito unijos. Jungtinėje Karalystėje jos geriau žinomos kaip ne pelno siekiančios organizacijos, turinčios aiškiai apibrėžtą misiją – kredituoti bendruomenes ir atskirus regionus per juose veikiančias kredito unijas. Pastaraisiais kriziniais metais jos tapo puikiu įrankiu vyriausybei „įpumpuoti“ papildomą injekciją pinigų, skirtų vienai ar kitai sunkiau besiverčiančiai bendruomenei šalyje tam, kad šių nariai galėtų lengviau gauti kreditus ir paskolas būstui įsigyti.

Šiuo metu vyriausybė per ateinančius trejus metus pasinaudodama kredito unijų mechanizu yra numačiusi skirti 38 mlrd. svarų sterlingų. Kredito unijų populiarumas per pastaruosius keletą metų Didžiojoje Britanijoje išaugo stulbinamai: nuo 2006-ųjų jos padvigubino savo klientų skaičių. Ne mažesnio susidomėjimo laukiama ir artimiausioje ateityje tol, kol bankai dar nenoriai arba gana brangiai savo klientams teikia paskolas, ypač būstui įsigyti.

Taigi tokias įprastas mums bankininkystės paslaugas kiek kitokiais metodais bando klientams parduoti greičiausiai Jungtinėje Karalystėje augantys finansinių institucijų dariniai, pasiryžę mesti pirštinę įprastiems komerciniams bankams. Be abejo, iki didžiųjų, keletą šimtmečių veikiančių komercinių bankų joms dar teks įveikti ilgą kelią, tačiau, kaip visuomet, kuo platesnis paslaugų spektras ir kuo didiesnis pasirinkimas, tuo neabejotinai bus laimingesnis klientas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close