captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gazprom“ pelnas sumažėjo 13 kartų

Per devynis 2014 metų mėnesius „Gazprom“ grynasis pelnas sudarė 35,8 mlrd. rublių (2,1 mlrd. litų), o tai 13 kartų mažiau nei per 2013 metų sausio-rugsėjo laikotarpį (466,6 mlrd. rublių – 27,35 mlrd. litų).
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Per devynis 2014 metų mėnesius „Gazprom“ grynasis pelnas sudarė 35,8 mlrd. rublių (2,1 mlrd. litų), o tai 13 kartų mažiau nei per 2013 metų sausio-rugsėjo laikotarpį (466,6 mlrd. rublių – 27,35 mlrd. litų).

Apie tai pranešama kompanijos finansinėje ataskaitoje, kurią cituoja „Novaja gazeta“. Nors bendros kompanijos pajamos lyginant su pernai metais augo 1,5 procento – šiemet „Gazprom“ uždirbo 2,861 mlrd. rublių (170 mln. litų).

Ataskaitoje aiškinama, kad grynasis pelnas sumažėjo dėl to, kad 256,8 mlrd. rublių (15,05 mlrd. litų) buvo pervesta į abejotinų skolų (skolos, nesumokėtos sutartyje nurodytu laiku, be kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų) rezervą. Be to, kompanijos ataskaitoje teigiama, kad išlaidos išaugo dėl rublio kritimo dolerio ir euro atžvilgiu.

Dokumente taip pat minima ES ir JAV sankcijų Rusijos atžvilgiu įtaka – anot dokumento, tai gali sumažinti „Gazprom“ dalį dujų rinkoje. Kompanijoje taip pat nuogąstaujama, kad JAV ir Europos Sąjunga gali įvesti naujas sankcijas prieš „Gazprom“. Jau anksčiau paaiškėjo, kad ES jau parengė naujas sankcijas, tačiau kol kas jos nepaskelbtos ir neaišku, kada bus įvestos. Šiuo metu sankcijos numato draudimą finansuoti ir tiekti įrangą „Gazprom“, taip pat kitoms naftos ir dujų bendrovėms.

Rugsėjo 12 dieną Europos Sąjunga įvedė paskutinį sankcijų prieš Rusiją paketą. Apribojimai taikomi „Rosneft“, „Transneft“, Gazpromneft“, „Uralvagonzavod“, „Objedinionaja aviacionaja korporacija“ ir kontroliuojančiajai bendrovei „Oboronprom“. Kompanijoms buvo uždrausta bendradarbiauti su Europos bankais, taip pat operacijos su vertybiniais popieriais, kurių sandorių terminas viršija 30 dienų. Be to, „juodajame sąraše“ atsidūrė 24 žmonės, kurių sąskaitos ES teritorijoje gali būti įšaldytos. Taip pat buvo pratęstas galiojantis draudimas tiekti Rusijai dvejopo panaudojimo produkciją ir karines technologijas.

JAV ir ES nepripažįsta Krymo prijungimo prie Rusijos ir kaltina Maskvą kišimusi į Ukrainos reikalus. Rusija tai neigia ir panašius kaltinimus vadina nepriimtinais. Vakarų šalys nuo kovo mėnesio jau kelis kartus įvedė sankcijas prieš eilę Rusijos politikų, verslininkų ir bendrovių, ir grasino išplėsti ribojamąsias priemones. Savo ruožtu Rusijos vyriausybė rugpjūtį apribojo importą iš tų šalių, kurios įvedė sankcijas prieš Rusijos politikus, pareigūnus ir valstybines kompanijas.



 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...