captcha

Jūsų klausimas priimtas

Emigrantai į Lietuvą atsiųs rekordinę sumą pinigų

Emigravusių lietuvių namo siunčiami pinigai ne tik maitina gimtinėje likusius artimuosius, bet ir įpučia gyvybės visos šalies ekonomikai.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Emigravusių lietuvių namo siunčiami pinigai ne tik maitina gimtinėje likusius artimuosius, bet ir įpučia gyvybės visos šalies ekonomikai.

Kasmet augančios perlaidos dar labiau padidėja paskutinįjį metų ketvirtį, kai švenčiamos Kalėdos ir naujieji metai.

Lietuvos banko duomenis, 2013 m. privačių asmenų perlaidos į Lietuvą buvo 5,3 mlrd. Lt, 2013 m. pirmąjį pusmetį jos sudarė 2,2 mlrd. Lt, o 2014 m. per tą patį laikotarpį buvo 2,7 mlrd. Lt. Taigi vien per pirmąjį pusmetį į Lietuvą atkeliavo 0,5 mlrd. Lt daugiau pinigų nei pernai.

Iš ankstesnių metų statistikos matyti, kad paskutinis metų ketvirtis būna dosniausias metuose – paskutinįjį metų ketvirtį pervesta beveik 1,5 mlrd. Lt, tai yra apie 130 mln. Lt daugiau nei ankstesnį ketvirtį.

Taigi panašu, kad šiemet gimtinėje likusiems artimiesiems emigrantai perves rekordinę sumą pinigų.

„Vienareikšmiškai, šie metai bus rekordiniai. Tai siejama ir su augančiu emigrantų skaičiumi. Taip pat gali būti, kad dalis emigrantų, kurie planuoja kažkada grįžti, siuntė pinigus ir investavo į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje dar prieš euro įvedimą. Tai matyti ir iš perlaidų dydžio", – sakė „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jo teigimu, apie 5 proc. BVP sudarančios emigrantų perlaidos labai reikšmingai papildo Lietuvos gyventojų kišenes.

Lietuvių į gimtinę siunčiamos perlaidos yra vienos didžiausių pagal BVP santykį Europoje.

„Galima palyginti, kad beveik 6 mlrd. Lt sudarysiančios emigrantų perlaidos šiemet yra nedaug mažiau nei „Sodra“ per metus skiria senatvės pensijoms, tai yra šiek tiek daugiau nei 7 mlrd. Lt. Šie skaičiai yra labai iškalbingi ir rodo, kad jie turi didelę įtaką vidaus paklausai“, - atkreipė dėmesį pašnekovas.

Pasak N. Mačiulio, į Lietuvą siunčiami pinigai rodo nenutrūkusį išvykusiųjų ryšį su Lietuva.

„Ir nors Lietuva prarado beveik 0,5 mln. gyventojų nuo praėjusio dešimtmečio pradžios, bet tie gyventojai vis dar prisideda prie Lietuvos ekonomikos tiek perlaidomis, tiek grįždami čia ir atostogaudami. Kalbant apie perlaidas, svarbu atkreipti dėmesį, kad jos turi ne tik trumpalaikį finansinį poveikį, bet ir rodo emigrantų išliekantį ryšį su Lietuva. Tai yra netgi svarbiau nei tiesioginė įtaka. Galbūt jie ateityje bus linkę sugrįžti į Lietuvą, nes dalis pinigų nukreipiama į investicijas į NT. Be abejo, jeigu užsienyje dirbantis žmogus savo pajamas skiria NT pirkimui Lietuvoje, jis ateitį sieja su Lietuva“, – kalbėjo ekonomistas.

N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad Lietuva turėtų dėti pastangas susigrąžinti bent dalį išvykusiųjų.

„Tai yra labai svarbu, nes viena pagrindinių problemų, su kuria susidurs Lietuva ateinantį dešimtmetį yra labai sparčiai besitraukiantis darbo jėgos skaičius. Darbuotojų tikrai trūks, o ypač kvalifikuotų darbuotojų. Taigi reikia išnaudoti galimybes susigrąžinti bent dalį emigrantų, kurie dirbdami ir gyvendami užsienyje įgis kompetencijų ir išmoks užsienio kalbą. Žiūrint į ateitį prioritetas turėtų būti ne rūpintis emigracija, o tai, kaip būtų galima suvilioti žmones grįžti į Lietuvą“, – kalbėjo jis.

Tačiau norint tai padaryti, reikia pašalinti tam tikrus trukdžius.

„Manau, kad vienas iš pagrindinių barjerų tiems žmonėms sugrįžti į Lietuvą bus dvigubos pilietybės nebuvimas Lietuvoje. Manau, kad Lietuva potencialiai gali prarasti daug gabių emigrantų, kurie galėtų grįžti, nes dalis jų negrįš, nes Lietuva iš jų atims pilietybę. Dėl to jie jaus nuoskaudą ir techniškai bus sunkiau grįžti“, – sakė N. Mačiulis.

Taip pat, anot jo, ne tik finansiniai veiksniai lemia, ar ateityje užsienyje dirbantys lietuviai norės grįžti.

„Žmonėms svarbūs veiksniai yra švietimo, sveikatos apsaugos sistemų kokybė, taip pat kokio lygio yra korupcija, mokestinė sistema. Žmonės lygina, kokia sistema yra ten, kur jie dirba ir kaip yra Lietuva. Pagal daugelį minėtų rodiklių Lietuva atsilieka, todėl reikia spręsti šias problemas“, – kalbėjo ekonomistas.

Emigrantų perlaidų svarbą pripažįsta ir Finansų ministerija, kuri 2014–2017 m. ekonomikos apžvalgoje nurodo, kad augantis darbo užmokestis, užsienyje uždirbtos pajamos ir geri vartotojų lūkesčiai pirmoje šių metų pusėje vartojimą augino 5,2 proc.

Ekonomistas Romas Lazutka sakė, kad nėra tikslių tyrimų, kam išleidžiami iš emigrantų gaunami pinigai.

„Galima spėlioti, kodėl perlaidos dar labiau pašoko į viršų, galbūt tai susiję su euro įvedimu. Labai priklauso nuo to, kam atsiųsti pinigai naudojami. Jeigu jie guli banke, kuriuos palaikys, apsispręs nebegrįžti, pasiims ir nusipirks butą Londone, turės nelabai kokį poveikį Lietuvos ekonomikai. Žinoma, galima manyti, kad dalis tų pinigų atitenka šeimoms, jeigu padedama Lietuvoje likusiai šeimai ar seniems tėvams, tai, žinoma, didina vartojimą ir čia likusiųjų pajamas“, – teigė jis.

Formaliai, anot pašnekovo, skurdo rodikliai dėl šių gaunamų pinigų mažėja, nes vargu, ar gaunantieji nurodo šias pajamas.

Pusę gaunančiųjų ištiktų krachas

Praėjusiais metais DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad pinigine parama iš emigravusių artimųjų pasigirti gali tik kiek daugiau nei 21 proc. išvykusių artimųjų turinčių gyventojų.

Beje, „Spinter tyrimai“ pastebi, kad dažniau finansinės paramos sulaukia dviejų kategorijų gyventojai. Pirmoji kategorija – vaikus ar anūkus svetur išleidę vyresnio amžiaus respondentai. Antroji – didelėmis algomis viliojančioje Norvegijoje įsitaisiusių emigrantų artimieji.

Apklausos duomenimis, pusė finansinę paramą iš emigravusių artimųjų gaunančių gyventojų sulaukia ne daugiau kaip 500 Lt/mėn. 23,5 proc. nurodė solidesnę sumą – tarp 501 ir 1000 Lt.

Daugiau negu pusė finansinę paramą iš emigrantų gaunančių apklausos dalyvių nurodė, jog be finansinės paramos iš užsienio jie nebegalėtų pragyventi.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...