captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kiekviena žūtis kelyje valstybei kainuoja apie 1,8 mln. litų

Šiais metais Lietuvoje eismo saugumo situacija pablogėjo – Lietuvos automobilių kelių direkcija pastebi, kad keliuose žuvo daugiau pėsčiųjų. Situacijai pakeisti ruošiamos įvairios eismo saugumo priemonės, kurių naudai pagrįsti naudojama ir numanoma žmogaus darbo visuomenei vertė. Vis dėlto eismo saugumo kontekste kelininkai, draudikai ir teismai žmogaus gyvybę įkainoja skirtingai.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Šiais metais Lietuvoje eismo saugumo situacija pablogėjo – Lietuvos automobilių kelių direkcija pastebi, kad keliuose žuvo daugiau pėsčiųjų. Situacijai pakeisti ruošiamos įvairios eismo saugumo priemonės, kurių naudai pagrįsti naudojama ir numanoma žmogaus darbo visuomenei vertė. Vis dėlto eismo saugumo kontekste kelininkai, draudikai ir teismai žmogaus gyvybę įkainoja skirtingai.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Skirmantas Skrinskas yra sakęs, kad institucija savo skaičiavimuose naudoja įvertį, kiek valstybei kainuoja vieno žmogaus žūtis kelyje: „gal ir skamba ciniškai, bet paskaičiavome, kad kiekviena žūtis kelyje valstybei vidutiniškai kainuoja 1,8 mln. litų. Tokia investicijų į inžinerines priemones tose vietose, kur vyksta daugiausiai avarijų, kaina“.

Jis DELFI paaiškino, kad šis skaičius naudojamas ekonominiuose modeliuose ir apskaičiuotas įvertinus darbo užmokestį bei kiek žmogus vidutiniškai gali atlikti visuomenės labui.

„Tai, žinoma, nėra žmogaus vertė, nes ji – neišmatuojama ir jos pinigais neįvertinsi. Šį skaičių mes naudojame, kai vertiname saugaus eismo priemones ir reikia apskaičiuoti jų naudingumą, parengti pagrindimą. Kelių direkcija investuoja į saugumo priemones ir kiekviena jų turi turėti tam tikrą grąžą“, – paaiškino S. Skrinskas.

Tačiau teismų suformuota praktika rodo, kad priteisiama neturtinė žala žuvusiojo kelyje artimiesiems yra kur kas mažesnė.

„Vidutiniškai teismai dėl žmogaus žūties per eismo įvykį priteisia atlyginti nuo 10 iki 50 tūkst. litų neturtinės žalos. Žinoma, yra atvejų, kai priteisiami ir 100 tūkst. litų. Vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį, kurio metu žuvo asmuo, paprastai yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kartu yra pareiškiamas ir civilinis ieškinys transporto priemonės savininkui ir valdytojui priteisiant žalą iš šių asmenų, kai pinigai priteisiami iš transporto priemonės valdytojo“, – komentuoja advokatų kontoros „Magnusson“ partneris Marius Liatukas.

Anot jo, priteisiamos sumos dydį lemia eismo įvykio aplinkybės, tačiau net ir vairuojant pagal Kelių eismo taisykles, transporto priemonės valdytojas civiline tvarka atsako be kaltės, nes automobilis – yra didesnio pavojaus šaltinis.

„Jeigu jis viršijo greitį arba automobilis buvo techniškai netvarkingas, suma yra didesnė, jei vairuotojas buvo išgėręs – gali siekti ir 50 tūkst. Lt ar daugiau. Kartu atsižvelgiama ir į asmens, iš kurio prašoma priteisti lėšas, turtinę padėtį. Jeigu turto nėra, kaltininkas yra senyvo amžiaus ar turi daugiavaikę šeimą, teismas tai taip pat vertina“, – siūlo M. Liatukas.

Teismų praktikoje ekonominiai skaičiavimai nėra naudojami ir neturtinės žalos dydis teismo apskaičiuojamas vadovaujantis teismų praktikos suformuotais dydžiais.

„Kartais tenka rasti ir tokių atvejų, kai dėl žmogaus žūties yra priteisiami 8 tūkst. Lt, o dėl sužalojimų – 14 tūkst. Lt“, – atkreipia dėmesį M. Liatukas.

Kaip savo gyvybę įkainoja žmonės

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija įvardija, kad vadovaujantis gyvybės draudimo sutartimis, tik kelios dešimtys gyventojų savo gyvybę vertina daugiau nei 1 mln. Lt.

„Žmonės savo gyvybę vertina įvairiomis sumomis, bet jie patys turi nuspręsti, kokiai sumai draustis. Reikia atminti: kuo didesnė suma, tuo didesnė draudimo įmoka. Skaičiuojama, kad gyvybę apsidraudus 1 mln. Lt ar daugiau mėnesio įmoka yra didesnė nei 500 Lt“, – paaiškina asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Jis vardija, kad Lietuvoje gyvybę 1 mln. Lt ar didesne suma apsidraudusių žmonių yra apie 30.

„Vidutinė gyvybės draudimo suma siekia apie 50 tūkst. Lt, didesnėms sumoms, pavyzdžiui 100 tūkst. litų, draudžiasi keliasdešimt šimtų žmonių, 500 tūkst. – keli šimtai ir t.t.“, – komentavo pašnekovas.

Eismo saugumas: ką žada šiems metams

Tendencijos Lietuvos keliuose – neraminančios. Lietuvos automobilių kelių direkcija fiksuoja, kad daugėjo žuvusiųjų pėsčiųjų.

„Pastebėjome, kad daugėja žuvusiųjų pėsčiųjų, dalis jų žūva perėjose, tad šiemet valstybiniuose keliuose rekonstruojame dar 30 perėjų, ten montuojame geresnį apšvietimą, jas paaukštiname, paryškiname ženklinimą“, – komentavo S. Skrinskas.

Skaičiuojama, kad iki šių metų pabaigos rekonstruoti šioms perėjoms bus skirta kiek daugiau nei 1 mln. Lt.

Visgi, Lietuvos autoverslininkai perėjas vertina ne itin palankiai. Jiems atstovaujančios Lietuvos autoversloninkų asociacijos administracijos vadovas Rokas Knyva komentuoja, kad nesaugiausiomis galima pavadinti „klasikines perėjas“, kurios tiesiamos per kelią ne sankryžose. Nors tokiu atveju eismo saugumą padidintų šviesoforas, jis ima riboti automobilių srautus ir kelias gali užsikimšti. Saugiausiais ir eismo neribojančiais sprendimais jis įvardija pėsčiųjų tiltus arba požemines perėjas, tačiau tokios priemonės – brangiausios.

„Viena iš priemonių yra pėsčiųjų tiltai, bet jų kaina, palyginti su perėjos įrengimu, yra daugiau nei 30 kartų didesnė. Todėl dažniausiai pasirenkamos efektyvios, bet nebūtinai pačios brangiausios priemonės. Greičio ribojimai ar „Stop“ ženklai kainuoja mažiausiai, bet duoda didžiausią efektą, kai, pavyzdžiui, apšvietimas, kuris yra vienas brangiausių, duoda ne tiek grąžos“, – komentavo S. Skrinskas.

Kalbėdamas apie eismo saugumą, S. Skrinskas atkreipia dėmesį, kad be inžinerinių priemonių reikia ir padidinto žmonių atsargumo.

„Būtina saugotis: nors mokykloje mokoma, kad esant žaliai šviesai galima eiti, vis tiek reikia apsidairyti. Dalis vairuotojų nestoja net ir esant žaliai šviesai, policija mus informavo, kad iki 8 proc. vairuotojų gali būti apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Tad kiekvienas turi ne tik save saugoti, bet ir pagalvoti apie kitus“, – kalbėjo S. Skrinskas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...