captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos pieno sektoriui gresia krizė

Krentančios pasaulinės pieno kainos ir nuo kitų metų ES planuojamas pieno kvotų panaikinimas gali sukelti krizę Lietuvos pieno sektoriuje. Teigiama, kad dalis ūkininkų gali pasitraukti iš rinkos, nes nebesugebės konkuruoti pieno savikainai viršijus pardavimo kainą.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Krentančios pasaulinės pieno kainos ir nuo kitų metų ES planuojamas pieno kvotų panaikinimas gali sukelti krizę Lietuvos pieno sektoriuje. Teigiama, kad dalis ūkininkų gali pasitraukti iš rinkos, nes nebesugebės konkuruoti pieno savikainai viršijus pardavimo kainą.

Žemės ūkio ministerija sako, kad norint išlaikyti stabilumą teks spręsti, kaip paremti smulkiuosius pieno gamintojus.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininko skaičiavimu, nuo metų pradžios pieno supirkimo kainos krito apie 40 proc. Žemyn kainos ritosi dėl Rusijos embargo, tačiau prie to, teigiama, prisidėjo ir ES planai nuo kitų metų kovo naikinti pieno kvotas ir taip bendrijos pieno rinkos nebekontroliuoti.

Manoma, kad ES panaikinus kvotas pieno produkcijos apimtys bendrijoje tik didės, didinti apimtis planuoja Airija, Danija, Olandija, Vokietija, o augant produkcijos kiekiui, neverta tikėtis ir kainų didėjimo. Užsienio šalyse pieno ūkiai išvystyti, kelios valstybės yra net pereikvojusios savo kvotas, todėl joms naudinga, kad pieno rinka būtų nereguliuojama, tuo metu Lietuvos ūkių konkurencingumas – abejotinas.

„30 proc. turi tik melžimo įrangą, o visi kiti mažiukai –rankutėm melžia žmonės. Todėl tokia vargana šalis ir matyt. Premjeras, Prezidentė pasako, kad reikia karinės, ekonominės, energetinės nepriklausomybės, bet maisto nepriklausomybę Lietuva ar turi?“, – sako Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis.

Lietuva EK yra prašiusi sprendimą naikinti kvotas nukelti, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Žemės ūkio rūmų manymu, Lietuva nėra pasiruošusi kvotų naikinimui.

„Turi būti kažkoks rizikos valdymo mechanizmas. Atsitikus tokiems perprodukcijos momentams visgi kažkoks stabilizavimo mechanizmas turi būti: išlyginimas, kad ūkininkai išsilaikytų bent savikainos lygmenį“, – sako Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

Žemės ūkio ministrė sutinka, kad be valstybės pagalbos 2015metais smulkiuosius pieno ūkius gali ištikti krizė. Valstybės, pereikvojusios kvotas, pieną gali pradėti tiekti mūsų šaliai ir konkuruoti su mūsų produktais, nes Lietuvos pieno gamintojų žaliavinio pieno savikaina yra didesnė. Tačiau, Virginijos Baltraitienės manymu, krizę gali sukelti ne tik pieno kvotų panaikinimas, bet ir krintančios supirkimo kainos pasaulinėje rinkoje.

„Nenorėčiau kalbėti apie tai, kad mes, valstybė, galėtume duoti pinigus, kad jie išsilaikytų. Tai yra, kaip aš sakau, vienadienės injekcijos ir tu niekada nepalaikysi to ūkio, jei jis iš savęs nebus konkurencingas. Mes šnekam daugiausiai apie europinę paramą, apie tiesiogines išmokas“, – sako žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė.

Jos teigimu, reikia sukurti pieno sektoriaus strategiją, kurioje būtų numatyta, koks pieno ūkis Lietuvoje turėtų būti, kad į jį apsimokėtų investuoti ir investicijos atsipirktų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...