captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusija pereina prie rublio planavimo

Stiprūs Rusijos rublio kurso svyravimai pastarąją savaitę suteikė Rusijos bankui puikią progą paskelbti apie galutinį perėjimą prie rublio planavimo. Rusijos centrinis bankas, taikydamas naująją politiką be planinių intervencijų, tikisi, kad iki 2017 m. infliacija kasmet mažės daugiau nei 4,5 proc., net jei naftos barelis kainuos 60 JAV dolerių (apie 166 litus).
AFP/ Scanpix nuotr.
AFP/ Scanpix nuotr.

Stiprūs Rusijos rublio kurso svyravimai pastarąją savaitę suteikė Rusijos bankui puikią progą paskelbti apie galutinį perėjimą prie rublio planavimo. Rusijos centrinis bankas, taikydamas naująją politiką be planinių intervencijų, tikisi, kad iki 2017 m. infliacija kasmet mažės daugiau nei 4,5 proc., net jei naftos barelis kainuos 60 JAV dolerių (apie 166 litus).

Valiutos kurso nestabilumas – tai sąžiningas mokestis už rublio kainų stabilumą – šią Centrinio banko idėją Rusijos ekonomika išmėgins jau 2015 m.

2014 m. lapkričio 10 d. Centrinis bankas pranešė apie naujuosius valiutos kurso politikos parametrus, kurie nuo šiol nebebus susiję su leistinų dviejų valiutų krepšelio intervalu. Tuo pačiu metu Centrinis bankas išpublikavo pagrindinių Bendrosios valstybinės pinigų ir kreditavimo politikos krypčių atnaujinimus, kuriuose išdėstytas Centrinio banko vadovės Elviros Nabiullinos komandos Rusijos ekonomikos ateities iki 2017 m. vizija laisvai svyruojančio rublio sąlygomis.

2017 m. pagal bet kurį iš scenarijų, įskaitant ir variantą, jei 2015 m. naftos kaina nukristų iki 60 JAV dolerių už barelį, o iki 2017 m. pakiltų iki 80 JAV dolerių (apie 221 litų) (jau anksčiau publikuotas „stresinis scenarijus“), prognozuojama, kad infliacija ne vėliau kaip 2017 m. sieks 4-4,5 proc., rašo „Kommersant“.

Trumpalaikėje perspektyvoje Centrinis bankas rizikuoja, nes paskatino gyventojus ir rinką susieti laisvai svyruojančio rublio pradžią šių metų lapkričio-gruodžio mėn. su numatomu rublio kurso kilimu ir infliacijos sumažėjimu trumpalaikėje perspektyvoje. Žinoma, šios prognozės gali neišsipildyti, atsiradus naujoms išorinėms problemoms, pavyzdžiui, naujoms sankcijoms, neigiamam situacijos Ukrainoje vystymuisi ar naujam „Urals“ naftos rūšies kainos mažėjimui. Vis dėlto reakcija į neatidėliotiną rinkos atsaką į šią naujieną, matyt, – praėjusios savaitės kursų pikai. Šį Centrinio banko sprendimą Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo viršūnių susitikime Pekine lapkričio 10 d. palaikė ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas: anot jo, rublio planavimas – tai politinis faktas, kurio panaikinimas sugriautų pasitikėjimą ne tik Centriniu banku.

Visi be išimties apklausti analitikai dėkoja Centriniam bankui už bazinės pinigų ir kreditų politikos makroprognozės realistiškumą ir į ją įtrauktą prielaidą, kad prieš Rusiją nukreiptos sanacijos gali būti taikomos iki 2017 m.

„Pagirtina, kad sunkią akimirką Rusijos centrinis bankas neužmerkė akių ir pažvelgė į ekonominę realybę. Svarbiausia užduotis artimiausioje perspektyvoje – tai augimo užtikrinimas ir makroekonominio stabilumo išsaugojimas“, – patikino „Sberbank“ Makroekonominių tyrimų centro vadovė Julija Cepliajeva. Vis dėlto pretenzijų Centrinio banko vertinimams analitikai turi: situaciją jie linkę vertinti pesimistiškiau, o rizikos, anot jų, yra kur kas mažiau apibrėžtos.

Bazinis Centrinio banko siūlomas variantas – aukšti infliacijos rodikliai nulinio ekonomikos augimo – stagnacijos – sąlygomis 2014-2016 m., nes vidutinė naftos kaina 2015-2017 m. nenusileis žemiau 94-95 JAV dolerių (apie 260-263 litų) už barelį. Štai tokios kainos ir užtikrins nulinį augimą kreditavimo sulėtėjimo, vartojimo mažėjimo ir tolimesnio investicijų traukimosi sąlygomis, kurių negalės sustabdyti nei valstybinės išmokos, nei megaprojektai. 2017 m. ekonominio augimo modelis virs tradiciškesniu pastarųjų metų Rusijai (grynasis eksportas taps neigiamu indeliu į BVP augimą), o ekonomika, kaip teigiama Bendrosios valstybinės pinigų ir kreditavimo politikos krypčių dokumente, išaugs 1,6 proc. Importas dėl sankcijų panaikinimo ir investicijų augimo dėl atsivėrusių Azijos kapitalo rinkų augs greičiau nei eksportas, nors per ankstesnius dvejus metus paklausos didėjimas turėjo būti patenkinamas importo trūkumo kompensavimu. Grynojo kapitalo nuotėkio vertinimai, remiantis Centrinio banko pateikiamomis prognozėmis, 2014 m. padidintas iki 128 mlrd. JAV dolerių (354 mlrd. litų), 2015 m. – 99 mlrd. JAV dolerių (274 mlrd. litų), o 2016 m. – 60 mlrd. JAV dolerių (166 mlrd. litų). 

Bazinė Centrinio banko prognozė remiasi Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) siūlymais greitu metu sumažinti išgaunamos naftos kiekį ir JAV dolerio kurso santykio su pagrindinėmis valiutomis korekcijomis iki fundamentaliai pagrįstų rodiklių. Vis dėlto bendroji naftos kainų prognozė bent jau 2015 m. siekia mažiau nei 90 JAV dolerių (249 litus) už barelį. Tokiu atveju Rusijos dėl aukštų infliacijos rodiklių laukia nuosmukis, o pagal štai tokį įvykių scenarijų (84-86 JAV doleriai (apie 233-238 litai) už barelį) Centrinis bankas numato 0,4 proc. ekonominių rodiklių smukimą 2015 m. ir 0,7 proc. – 2016 m. Net ir nereikšmingas prognozuojamų naftos kainų skirtumas apsunkina Centrinio banko su infliacija susijusių tikslų siekimą. Bazinėje prognozėje numatomas infliacijos sulėtėjimas iki mažiausiai 6,4 proc. 2015 m. iki 4,6 proc. 2017 m.

Analitikai tvirtina, kad Rusijos rublio kursas gali turėti didesnės įtakos infliacijos parametrams nei mano Centrinis bankas, o taip pat ir paveikti namų ūkių vartojimą. „Devalvacijos poveikis infliacijai gali užtrukti ilgiau“, – mano Jaroslavas Lisovolikas iš „Deutsche UFG“. „Tik kartą žemus rodiklius pasiekusį kursą puikiai įsimins šalies gyventojai, todėl nesitikiu, kad infliacija 2015 m. pabaigoje bus mažesnė nei 8 proc.“, – kabėjo J. Cepliajeva.

Sergejus Puchovas iš „Vnešekonombank“ Plėtros centro pridūrė, kad importo elastingumas keičiantis rublio kursui Centrinio banko paruoštame dokumente nėra įvertinamas, tačiau neatliktus rimtų tyrimų būtų sudėtinga pasakyti, kaip bus sugrąžinama mokėjimų balanso pusiausvyra. Jau įvykusi devalvacija turi lemti rimtus struktūrinius pokyčius ir, anot J. Cepliajevos, nebūtų keista, jei importas susitrauktų 20-30 proc. (tiesa, ji nepasakė, kokį poveikį štai toks importo sumažėjimas turėtų rublio kursui).

Bet kuriuo atveju, bazinėje Centrinio banko prognozėje teigiama, kad stabilus rublio kursas reiškia nestabilias kainas, o kainų stabilumą galima pasiekti tik turint nestabilų rublio kursą. Per artimiausią pusmetį įvyks pirminis šios hipotezės patikrinimas: Centrinis bankas prognozuoja, kad ši hipotezė pasiteisins, jei naftos barelio kaina bus aukštesnė nei 60 JAV dolerių (166 litai) už barelį, ir akivaizdžiai numano, kad rublio kursas dėl tokių kainų kris ne kartą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...