captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vandens tiekėjai: Rusijos sankcijos pramonės neveikia

Kol bandoma išsiaiškinti Rusijos taikomų sankcijų žalą Lietuvos ekonomikai, šalies pramonė ne tik nesustoja, tačiau net ir didina gamybą. Tai rodo centralizuotai tiekiamo vandens suvartojimas. Didžiųjų miestų vandens tiekimo įmonių duomenimis, per pirmuosius tris šių metų ketvirčius šalies pramonei patiekta 13,5 proc. daugiau vandens nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Kol bandoma išsiaiškinti Rusijos taikomų sankcijų žalą Lietuvos ekonomikai, šalies pramonė ne tik nesustoja, tačiau net ir didina gamybą. Tai rodo centralizuotai tiekiamo vandens suvartojimas. Didžiųjų miestų vandens tiekimo įmonių duomenimis, per pirmuosius tris šių metų ketvirčius šalies pramonei patiekta 13,5 proc. daugiau vandens nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio vandens tiekimo įmonės pramonei patiekė 6,9 mln. kub. m. vandens. Tuo pačiu laikotarpiu pernai centralizuotais tinklais patiekta 6,08 mln. kub. m. vandens.

Labiausiai vandens suvartojimas augo Vilniuje įsikūrusiose pramonės įmonėse – daugiau nei 50 proc., o daugiausiai pramonės įmonėms patiekė bendrovė UAB „Aukštaitijos vandenys“ – daugiau nei 2 mln. kub. m.

„Vandens suvartojimas tradiciškai yra vienas faktorių, atskleidžiančių šalies pramonės būklę. Didžiųjų miestų vandens tiekimo įmonių rezultatai rodo, kad šalies pramonė, nepaisant eksporto ribojimų, yra pakankamai gyvybinga ir linkusi plėsti gamybą, mat gamybai suvartojamo vandens kiekiai vis auga“, – teigia Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad augantis vandens vartojimas pramonėje tik dar kartą patvirtina, kad pramonės gamyba auga. Jo teigimu, atmetus naftos produktus, gamyba auga 8 proc., ir beveik penktadaliu viršija prieškrizinį lygį, rašoma pranešime spaudai.

„Rusijos sankcijos neturi esminės įtakos pramonei, nes įmonės laiku diversifikavo rinkas ir ne tik išstūmė savo Europos Sąjungos rinkoje, bet ir aktyviai prekiauja Kazachstane, Pietryčių Azijos šalyse ir kitose rinkose. Be to, daug vandens reikalaujančios pramonės šakos kol kas yra labiau priklausomos nuo vidaus vartojimo, kuris taip pat auga“, – pastebi A. Izgorodinas.

Be to, vandens tiekėjai pastebi, kad Lietuvos gelmėse esančių vandens atsargų yra pakankamai, jog būtų galima vystyti tokias pramonės šakas, kuriose reikalingas ypač didelis kiekis vandens. Esą jau dabar centralizuotai vandenį tiekiančios bendrovės pasirengusios patiekti pramonės įmonėms dar didesnius vandens kiekius.

Ekonomiškai labiau išsivysčiusose šalyse didesnę pusę viso geriamojo vandens nuperka pramonė. Lietuvoje pramonė suvartoja tik apie 45 proc. viso patiekiamo vandens. Tikimasi, kad netolimoje ateityje geriamojo vandens poreikiai pramonei toliau augs ir sudarys 55–60 proc. viso patiekiamo vandens.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) skaičiavimais, visos šalies įstaigos ir pramonės įmonės praėjusiais metais sunaudojo 41,5 mln. kubinių metrų vandens – arba 5 proc. daugiau palyginti su 2012 metais. Tuo metu gyventojai 2013 metais sunaudojo 50,8 mln. kubinių metrų vandens – arba 2,3 proc. mažiau nei 2012 metais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...