captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Vilpišauskas: niekas negali garantuoti, kad investicijoms Baltarusijoje negresia nuostoliai

Po Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos sankcijų praradimus patyręs mūsų verslas ieško naujų rinkų ir toli nuo Lietuvos, ir kaimynystėje. Baltarusija jau seniai Lietuvai ekonomiškai svarbi, deja, kartu ir politiškai itin problemiška partnerė.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Po Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos sankcijų praradimus patyręs mūsų verslas ieško naujų rinkų ir toli nuo Lietuvos, ir kaimynystėje. Baltarusija jau seniai Lietuvai ekonomiškai svarbi, deja, kartu ir politiškai itin problemiška partnerė.

Baltarusija – autoritarinė, nelaisva šalis. Jau 20 metų valdančio Aleksandro Lukašenkos režimas apsunkina Baltarusijos dialogą ne tik su Lietuva, bet ir visa ES. Ne gana to, Baltarusija tampa vis labiau priklausoma nuo Rusijos, o jai prisijungus prie Eurazijos muitų sąjungos buvo apribota ir savarankiška užsienio prekybos politika. Minskas virsta Maskvos palydovu, o tai tenkina Rusiją. Todėl šią savaitę Mogiliove įvykęs Baltarusijos ir Lietuvos ekonomikos forumas, kuriame dalyvavo ne tik verslo atstovai, Seimo nariai, bet ir premjeras, verčia kelti klausimą, ar patikima šalis investicijoms yra Baltarusija. Ar apdrausti mūsų verslininkai, tik ką patyrę nuostolius Rusijoje, nuo praradimų Baltarusijoje?

Smunkantis Rusijos rublis tempia paskui save ir broliškos Baltarusijos rublį. Tai – prieš artėjančius rinkimus labai nemaloni žinia Baltarusijos diktatoriui. A. Lukašenka audžia ambasadorių kailį: nori dirbti – rūpinkis, kad į šalies biudžetą plauktų doleriai.

„Jei nori būti ambasadoriumi, prašau, prieš vykdamas, pagalvok apie tai. Tai užduotis Nr.1. Bus eksportas, bus ir valiuta“, – sako A. Lukašenka.

Ekonomikos forume verslininkai kalbėjo apie galimas verslo rizikas Baltarusijos rinkoje. Premjeras Algirdas Butkevičius taip pat neatmeta, kad verslas, investuodamas Baltarusijoje, rizikuoja.

„Aišku, visur rizika yra. Apie tai irgi buvo kalbėta, ar jie tikrai jaučiasi tvirtai, jeigu būtų priimti politiniai sprendimai, kurie galėtų pakenkti jų investicijoms. Tai [patarti verslininkams, ar skubėti investuoti] yra ne premjero pareiga, tai būtų visiškai neatsakinga, tada reikėtų man prisiimti, savaime suprantama, jų rizikos dalį. Jeigu patikėtų, kad aš jiems tai rekomenduoju, tai iš mano pusės būtų labai neišmintinga“, – tikina premjeras.

Nors premjeras nepataria skubėti lietuviams investuoti Baltarusijoje, tačiau Mogiliove žurnalistams optimistiškai kalbėjo apie baltarusiškų investicijų Lietuvoje ir lietuviškų Baltarusijoje ateitį

„Tikimės, kad po tokių susitikimų ir gerų diskusijų, kad ryšiai ekonominiai ekonominėje sferoje – tiek transporto, tiek investicijų srityje pritraukiant investicijas į Lietuvą, tiek iš Lietuvos į Baltarusiją ir įgyvendinant ambicingus investicinius projektus – tik stiprės, gerės ir jų daugės“, – viliasi A. Butkevičius.

Lietuvos premjerui parodyta sėkmingai veikianti lietuvių įmonė, gaminanti baldus švedų IKEA prekybos centrams Rusijoje, kur realizuoti produkciją lietuviams kvaršinti galvos netenka. Šį projektą kreditavęs ERPB apsidraudė nuo nemalonių staigmenų. Tačiau tokių sėkmingų projektų – vargu, ar daug. Lietuvos verslininkai neslepia, kad Baltarusija – padidintos rizikos šalis, kol kas niekas negali garantuoti, kad bus kitaip.

„Be abejonės, rizikos faktorius, kaip jūs ir minite, turi būt įvertintas, nes yra lietuvių kompanijos, kurios turėjo bėdų su partneriais Baltarusijoje, kada buvo pasinaudota jų stipresniąja puse. Yra vakarietiškų investicijų, kur buvo pasinaudota auksinės akcijos teise ir kai kurios reprivatizuotos įmonės, sakykime, nacionalizuotos įmonės ir t.t“, – tvirtina Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Prof. Ramūnas  įspėja, kad tokius ES valstybių vadovų vizitus, ekonomikos forumus A. Lukašenka gali panaudoti artėjančiai Baltarusijos prezidento rinkimų kampanijai.   

„Tad, viena vertus, tai yra kaimyninė rinka ir kai kurioms Lietuvos įmonėms ji svarbi. Tokiais atvejais, kai premjeras pats dalyvauja verslininkų renginy tokiose šalyse, tai labai svarbus signalas ir parama verslui. Kita vertus, premjeras ar Lietuvos institucijos negali garantuoti, kad tiems, kurie investavo, negresia jokie politiniai veiksmai, kurie gali sukelti jiems didelių nuostolių, tai yra tikėtina, jeigu politiškai Baltarusijos vadovui tai pasirodys reikalinga“, – teigia VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius R. Vilpišauskas.

Ne tik Baltarusijos diktatoriaus veiksmai gali kelti pavojų mūsų verslininkams, bet ir politinė Minsko priklausomybė nuo Kremliaus. Tą dieną, kai Lietuvos ir Baltarusijos premjerai aptarinėjo verslo galimybes, Baltarusijos televizijos transliavo svarbiausią dienos naujieną – prezidento A. Lukašenkos susitikimą su Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos atsakinguoju sekretoriumi Nikolajumi Bordiuža.

Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija vadinama alternatyva NATO. A. Lukašenka aukštą Maskvos pareigūną užtikrino, kad Baltarusija su Rusija yra pasirengusi stiprinti savo vakarinių sienų su Lietuva ir Lenkija apsaugą. Prieš artėjančius prezidento rinkimus A. Lukašenka pradėjo naują flirtą su ES, tačiau tai jam netrukdo telkti Rusijos karinę jėgą: Maskva kitąmet planuoja į Baltarusiją pasiųsti 14 SU-27, tad čia Rusijos naikintuvų skaičius išaugtų iki 24.

A. Lukašenka yra sakęs, kad Rusijos naikintuvai – atsakas į NATO sprendimą didinti savo karines oro pajėgas Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Minske Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu patvirtino, kad Baltarusijai planuojama artimiausiu metu perduoti keturis zenitinių raketų S-300 kompleksus. Baltarusijos opozicija spėlioja, kad už naujų karinių bazių atsiradimą Maskva savo strateginei sąjungininkei atlygins dar pigesnėmis nafta ir dujomis, suteiks naują paskolą.  

Tuo metu Lietuvos verslo elitas išlieka optimistais ir tiki, kad šiandieninė situacija Baltarusijoje keisis.

„Reikia pripažinti, kad A. Lukašenkos veiksmai yra sąlygoti, puikiai suprantame, kas vyksta Baltarusijoje. Aš netikiu, kad šiandien, rytoj ar poryt ten staigiai kažkas pasikeis, bet, manau, kad žmonių, suprantančių, kuriuo keliu reiktų valstybei judėti, skaičius tikrai didėja. Optimistiškai tikiu, po kažkokio laikotarpio Baltarusija turės būti saugia ES dalimi“, – viliasi R. Dargis.

Bėda ta, kad optimizmas neturi datos.
 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...